Kuriu ir klausau – klausau ir kuriu: keramikos ir būgnų virtuozė Aistė Kalvelytė: kuo daugiau praktikuojiesi, tuo mažesnė tikimybė, kad suklysi

Lietuvos alternatyviosios/ sunkiosios scenos gerbėjams Aistė Kalvelytė tikrai puikiai pažįstama. Ji ne tik puiki būgnininkė, savo įdirbį, įkvepiančią discipliną demonstruojanti net trijose grupėse ir skinanti laurus įvairiuose konkursuose, bet ir puiki keramikė, savo kūriniuose atspindinti opiausias visuomenės problemas. Taip, keramika ir būgnai tikrai suderinami, kaip pati Aistė kažkada yra pasakiusi: „Būgnai irgi yra labai subtilus ir delikatus reikalas, tik galutiniame rezultate dažnai plika akim to nematyt. O keramikoje daug fiziškumo kaip ir būgnuose – molio minkymas, sunkių darbų tampymas, krosnies krovimas, ką jau kalbėt apie techninę įrangos ir studijos priežiūrą. Toks gan proletariškas reikalas. Dar vienas panašumas – gali labai ilgai daryt kažką, stengtis, o degimo metu skyla arba deformuojasi. Tai čia kaip kai repetuoji, labai ilgai ruošiesi koncertui, o tada kelis kartus stipriai suklysti ir gėda būna. Bet panašumas ir tame, kad kuo daugiau dirbi ir praktikuojiesi, tuo mažesnė tikimybė, kad toks dalykas atsitiks“. Sunku patikėti apie klaidas, nes kiek yra tekę ją stebėti scenoje, nė karto jų nepavyko užfiksuoti, na bet visi menininkai didžiausi savo pačių kritikai. Dažniausiai – nepagrįstai. Perleidžiu žodį Aistei. Geros pažinties! Esu Aistė Kalvelytė. Gimiau ir užaugau Panevėžyje, ten 2014-ais baigiau Vytauto Žemkalnio gimnaziją. Tais pačiais metais įstojau į Vilniaus dailės akademiją (VDA), keramikos bakalauro studijų programą. 2018-aisiais, baigusi bakalauro studijas, tęsiau keramikos studijas VDA ir 2020-aisiais įgijau magistro laipsnį. Pradėjusi studijuoti atsikrausčiau į Vilnių, čia gyvenu iki šiol. Savo kūrybą daugiausiai plėtoju keramikos ir tapybos srityse, piešiu. Aktyviai dalyvauju parodinėje veikloje Lietuvoje ir užsienyje (Latvija, Lenkija, Pietų Korėja). Mano kūrybinis laukas apima ir muzikinę veiklą – groju būgnais grupėse „Tureto Sindromas“, „Keista Bjauri Žuvis“, „Plié“. Kada ir kodėl pradėjai draugauti su keramika? Keramika susidomėjau gan netikėtai, paskatinta vyresnės draugės, kuri studijavo šią specialybę. Baigdama mokyklą jau žinojau, kad noriu studijuoti menus, tačiau specialybės dar nebuvau pasirinkusi. Keramika sudomino labai plačiomis technologinėmis galimybėmis. Patiko mintis, kad pasirinkusi šią specialybę galėsiu kurti meną (skulptūras, instaliacijas), bet tuo pat metu turėsiu amatą ir prireikus galėsiu pagaminti funkcionalius daiktus. Kokios tematikos darbus labiausiai patinka kurti? Mano skulptūroms būdinga socialinė, politinė kritika, dažnai analizuoju ekologines problemas, žmogaus ir architektūros santykį. Kaip atrodo tavo kūrybinis procesas? Mano kūrybinio proceso eiga priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau beveik visuomet viskas prasideda nuo teksto. Užsirašau, apie ką norėčiau kalbėti savo kūriniu, plėtoju koncepciją tekste. Kitas žingsnis - eskizai. Jų dažniausiai būna labai daug: įvairiomis priemonėmis popieriuje, molyje, kartais kitose medžiagose. Kažką nusipiešus grįžtu prie teksto, bandau išsigryninti koncepciją, tuomet lipdau, tada vėl piešiu ir t.t. Galutinai apsisprendusi ką darysiu, pradedu technologinius bandymus su skirtingų rūšių moliu, glazūromis bei kitomis keraminėmis medžiagomis, degimais. Kuomet technologinių bandymų rezultatai tenkina, pagaliau imuosi galutinio darbo lipdymo, vėliau glazūravimo ir visų kitų darbų, reikalingų kūriniui įgyvendinti. Iš ko semiesi įkvėpimo? Skirtingose kūrybos srityse mane inspiruoja skirtingi dalykai. Kalbant apie skulptūras, pagrindinis įkvėpimo šaltinis yra socialinės, politinės, ekologinės problemos, architektūra. Realiai, tai tie dalykai, su kuriais susiduriu kiekvieną dieną, ir kurie mane asmeniškai liečia. Labiausiai patinkantys menininkai ir kodėl? Mėgstamiausių menininkų įvardinti negaliu, nes tiesiog yra per daug gerų kūrėjų, kad išskirti vieną ar kelis. Visgi, jeigu tektų pasirinkti, išskirčiau tapytoją Algimantą Joną Kurą. Nežinau, kaip tai paaiškinti, tačiau jo kūriniai yra labai gilūs, liūdni ir mane veikia ypatingai stipriai. Taip pat paminėčiau architektus Justiną Šeiboką bei Vytautą Edmundą Čekanauską, dėl jų genialaus gebėjimo įkomponuoti modernius pastatus architektūriškai jautriose miesto erdvėse. Kaip muzika sąveikauja su tavo kūryba? Paliekant šone tą faktą, kad pati kuriu ir kaip muzikantė, muzika mane kasdien lydi ir vizualiųjų menų srityje, kaip klausytoją. Nekuriu darbų apie muziką, jie nėra ir tiesiogiai jos įkvėpti, tačiau sąmoningas muzikos klausymasis, kaip ir bet koks kitas sąmoningas reagavimas į tai, kas man yra svarbu, stimuliuoja kelti klausimus, kvestionuoti socialines normas ir panašiai. Ar klausaisi muzikos kurdama? Jei taip, kokios? Kurdama beveik visuomet klausausi muzikos ir ji būna pati įvairiausia: punk rock’as, free jazz’as, eksperimentinė elektroninė, noise rock’as, progresyvus metalas, hardcore’as, grindcore’as, šiuolaikinė akademinė, IDM, NDW, etc. etc. Galėčiau vardint be sustojimo, klausau labai daug ir labai skirtingos muzikos, dažnai klausydama net nežinau, kokiam žanrui ją būtų galima priskirti. Jums prieš akis Aistės Kalvelytės darbai ir grojaraštis. Parengė Rūta Paitian