Karaokės išradėjas aparato neužpatentavo, bet gavo premiją – už tai, kad išmokė žmones vieni kitus pakęsti

Penktadienio vakaras, draugai, mikrofonas ir „dar vieną dainą!“. Karaokė – vienas iš tų išradimų, kurie per kelis dešimtmečius apkeliavo visą pasaulį. Bet jos išradėjo istorija – ne apie milijonus.

Japonas, kuris nepasirūpino patentu

Daisuke Inoue buvo muzikantas Japonijoje. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis sukonstravo aparatą, kuris grojo dainų melodijas be vokalo, kad žmonės galėtų dainuoti patys. Išradimas išplito po barus ir restoranus, paskui – po visą pasaulį.

Tik Inoue jo niekada neužpatentavo. Paklaustas, ar nesigaili, atsakė stebėtinai ramiai: jei būtų užpatentavęs, karaokė tikriausiai nebūtų taip išplitusi.

Premija už toleranciją

2004 metais Inoue gavo Ig Nobelio taikos premiją. Tai pusiau rimta, pusiau juokinga premija už atradimus, kurie „pirmiausia prajuokina, o paskui priverčia susimąstyti“. Oficialus formuluotės tekstas – už karaokės išradimą, kuris žmonėms suteikė „visiškai naują būdą išmokti vieniems kitus pakęsti“.

Kas bent kartą klausėsi kolegos atliekamos „My Way“ įmonės vakarėlyje, supras, kokie taiklūs buvo komisijos žodžiai.

Ne vienintelis tėvas

Teisybės dėlei: karaokė turi ne vieną „tėvą“. Kitas japonas, Shigeichi Negishi, panašų aparatą sukūrė dar septintojo dešimtmečio pabaigoje. O filipinietis Roberto del Rosario 1975 metais užpatentavo savo „dainuok kartu“ sistemą. Bet būtent Inoue aparatas pasklido po barus.

Penktadienio patarimai karaokei

• Rinkitės dainą, kurią žinote ne tik priedainį. Antras posmas – klastingiausia karaokės vieta.
• Lietuviška estrada – saugus pasirinkimas: visa salė padės dainuoti.
• Nelaikykite mikrofono per arti burnos. Jūsų kolegos ausys jums padėkos.

Gero penktadienio – ir tolerancijos visiems, kurie šįvakar laikys mikrofoną.