Kodėl rudenį taip traukia liūdnos dainos? Mokslininkai: tai ne liūdesys, o nostalgija

Lapkritį Lietuvoje saulė pasirodo retai, o liūdnos dainos – dažnai. Lietuviškos estrados ruduo, beje, beveik visada „pavargęs“, „pravirkęs“ arba „ilgesingas“. Linksmo rudens dainose beveik nėra. Ir vis dėlto mes jų klausomės – ir mums patinka.

Liūdna daina – ne liūdesys

Berlyno laisvojo universiteto mokslininkai Liila Taruffi ir Stefanas Koelschas apklausė šimtus žmonių iš viso pasaulio, ką jie jaučia klausydami liūdnos muzikos. Atsakymas nustebino: dažniausia emocija – ne liūdesys, o nostalgija.

Kitaip tariant, liūdna daina mus ne nuliūdina, o nukelia: į pirmą meilę, vaikystės kiemą, tą vasarą prie jūros. Tai saldžiai skaudus jausmas, kurį dauguma žmonių laiko maloniu.

Liūdesys be pavojaus

Kodėl liūdesys mene malonus, o gyvenime – ne? Japonų mokslininkai pasiūlė paprastą paaiškinimą: dainos liūdesys mums negresia. Jūs išgyvenate jausmą, bet niekas iš tiesų neišėjo, nesusirgo ir nedingo. Tai tarsi emocijų treniruotė saugioje salėje.

Dar vienas tyrimų atradimas: klausydamiesi liūdnų dainų žmonės labiau „pasineria į save“ – galvoja apie savo gyvenimą, prisimena, svajoja. Rudens vakarui – visai tinkamas užsiėmimas.

Kas mėgsta liūdnas dainas labiausiai

Suomių tyrėjai pastebėjo, kad liūdną muziką labiausiai mėgsta žmonės, kurie lengvai įsijaučia į kitų jausmus, ir tie, kurie atviri naujai patirčiai. Be to, liūdna daina sukelia ne tik liūdesį: daug kas jaučia ramybę ir net susižavėjimą.

Tad jei šį vakarą įsijungsite Gintarės Karaliūnaitės „Pavargęs ruduo“ ar Pikaso „Pravirkęs ruduo“ – nesijaudinkite. Jūs ne liūdite. Jūs tiesiog nostalgiškai ilsitės. O tai, pasak mokslininkų, visai sveika.