Muzikos naujiena
Kieno balsas skamba Deep Forest „Sweet Lullaby“? Moteris, kuriai sumokėjo du dolerius
Milijonai žmonių dešimtajame dešimtmetyje šoko pagal jos balsą. Jos nuotraukos nėra nė vienos, o už įrašą, pasak dukters, ji gavo du dolerius. Šį mėnesį ABC paskelbė Afunakwos šeimos pasakojimą.
Foto: Dmitry Rozhkov · CC BY-SA 4.0
FM.lt · lapkričio 17 d.
Ramus ritmas, paukščių klyksmas ir moters balsas, dainuojantis nesuprantama kalba. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Deep Forest „Sweet Lullaby“ skambėjo visur – nuo radijo iki reklamų. Daugelis manė, kad girdi Afriką. Plokštelės aplanke dainavimas iš tiesų buvo priskirtas Afrikos pigmėjams.
Tai buvo netiesa. Ir prireikė daugiau nei trisdešimties metų, kad plačiai išgirstume tuos, kurie žino visą istoriją.
Pirmas pėdsakas: UNESCO plokštelė
Balsas – iš lopšinės „Rorogwela“. Ją Saliamono Salose, Malaitos saloje esančiame Baegu krašte, dainavo moteris, vardu Afunakwa. Šveicarų etnomuzikologas Hugo Zempas įrašė ją maždaug 1969–1970 m., o 1973 m. įrašas pasirodė UNESCO plokštelėje „Solomon Islands: Fateleka and Baegu Music from Malaita“.
Po beveik dviejų dešimtmečių prancūzai Ericas Mouquet ir Michelis Sanchezas šį įrašą įpynė į savo kūrinį. Leidimo neprašė nei Afunakwos, nei Zempo, nei UNESCO plokštelės leidėjo.
Daina tapo hitu: Didžiosios Britanijos topo dešimtukas, Australijoje albumas pakilo į pirmąją vietą. ABC News skaičiavimu, debiutinio albumo parduota apie 3,5 mln. egzempliorių, o „Sweet Lullaby“ skambėjo „Sony“, „Coca-Cola“ ir „Porsche“ reklamose. 1996-aisiais Deep Forest gavo „Grammy“ už kitą albumą – „Boheme“.
Antras pėdsakas: laiškas
Pats Zempas tylėti nesutiko. 1996 m. jis parašė grupei laišką. „You usurped my name in declaring that your enterprise had my support“, – rašė jis: jūs pasisavinote mano vardą, skelbdami, kad jūsų sumanymas turi mano paramą. Grupė, jo žodžiais, pasisavino melodiją, kuri priklauso Malaitos Baegu žmonėms. Ir paragino dalį pelno grąžinti tiems, kam ši muzika iš tikrųjų priklauso.
Ginčas pateko ir į mokslo žurnalus: antropologas Stevenas Feldas 2000 m. jam skyrė straipsnį „A Sweet Lullaby for World Music“. Klausimas paprastas ir sunkus: kam priklauso tradicinė daina, kai ją įrašo mokslininkas, o išgarsina popmuzikos prodiuseriai?
Trečias pėdsakas: kaimas, į kurį plaukiama valtimi
Atsakymo ieškoti teko ten, kur nėra nei kelių, nei mobiliojo ryšio, – į Baegu kraštą galima nuplaukti tik valtimi. Australijos transliuotojo ABC žurnalistai Nickas Sasas ir Chrisnrita Aumanu-Leong iš Saliamono Salų ten nuvyko ir išklausė Afunakwos šeimą, o lapkričio pradžioje paskelbė jos pasakojimą.
Afunakwa mirė 1987 m. Nė vienos jos nuotraukos nėra. Gyva tik jos duktė Elen Kasi. „After she sung, they paid her $2“, – sako ji: kai mama padainavo, jai sumokėjo du dolerius. Ir priduria, kad kaskart, išgirdusi tą dainą, jaučia pasididžiavimą, jog tai – jos mama. Bet ji nori, kad mamai priklausantis atlygis pagaliau būtų sumokėtas.
Anūkas Johnas Jackas kalba aštriau: anot jo, svetimi žmonės paėmė tai, kas priklauso jo šeimai, sumaišė su kažkuo kitu, ir daina visiškai prarado savo prasmę.
Ką iš tikrųjų dainuoja Afunakwa
Prasmę paaiškina Theresa Tafili, Baegu lopšinių saugotoja. „It's a song for an orphan“, – sako ji. Tai daina našlaičiui: tėvams mirus, vyresnysis brolis prižiūri ir ramina mažąjį. Lopšines Tafili išmoko iš mamos, o dabar jas moka ir jos dukterys.
Kitaip tariant, tai, kas Europos šokių aikštelėse skambėjo kaip egzotiškas fonas, iš tikrųjų yra liūdna daina apie vaiką, netekusį tėvų.
Ką sako Deep Forest
Ericas Mouquet ABC sakė, kad tai, jog Afunakwa nebuvo nurodyta, yra „labai apgailėtina“, ir kad visiškai supranta, kodėl bendruomenė jaučiasi įskaudinta. „I am personally open to collaborating with Afunakwa's family“, – pridūrė jis: esąs atviras bendradarbiauti su šeima. Atsakomybę už leidimus jis priskiria prodiuseriui Danui Lacksmanui, o šis – įrašų kompanijai. Savo „YouTube“ versijoje Deep Forest dabar jau nurodo ir Afunakwą, ir Zempą.
Baegu bendruomenės lyderis Celsusas Talifilu sako, kad turėjo būti parodyta pagarba vietai, iš kurios daina kilusi. Sidnėjaus prodiuseris Mattas Singminas su Talifilu ir Afunakwos anūkais įkūrė Afunakwos fondą, kuris siekia, kad bent dalis atlygio pasiektų Baegu.
Hugo Zempas šių metų pradžioje mirė, sulaukęs 88-erių. Jo įrašas išliko – kaip ir lopšinė našlaičiui, kurią kažkada už du dolerius padainavo Afunakwa.
Lietuvos eteryje Deep Forest dainos vis dar pasitaiko – dažniausiai Neringa FM ir Pasaulio muzikos radijuje. Visos grupės dainos – Deep Forest puslapyje.
Šaltiniai: ABC News (N. Sas, C. Aumanu-Leong, 2026-11-05), Wikipedia („Sweet Lullaby“, „Hugo Zemp“), „Grammy“ archyvas, S. Feld, „Public Culture“ (2000).