Nuo 1757 iki 1812 metų buvo publikuoti bent 20 muzikos kombinatorikos veikalų Europoje. Visi šie veikalai leido skaitytojui be muzikinio išsilavinimo rašyti menuetus, maršus, polonezus, valsus tiesiog naudojant tam tikras muzikines operacijas [1]. Keletas iš garsesnių veikalų yra Johanno Phillipo Kirnbergio (1721-1783) Der allezeit fertige Polonaisen und Menuettencomponist (liet. ,,Visuomet pasirengęs polonezų ir menuetų kompozitorius“ 1757) ir pats ko gero žinomiausias Wolfgango Amadeus Mozarto (1756-1791) Müsikalisches Würfelspiel (liet. ,,Muzikinis kauliukų žaidimas” 1793). Kaip ko gero ir sufleruoja šių veikalų pavadinimai, šie veikalai nėra sudėtingi suprasti ir, kad jie suteikia bet kam galimybę tapti kompozitoriumi. Šie veikalai remiasi trumpais šablonais, kurie yra sukuriami tam tikru funkcinės harmonijos pagrindu.
Kaip naudotis nuotraukoje esančiomis instrukcijomis?
Visos šios instrukcijos pasižymi tuo, jog jais galime sukurti daug smulkių kūrinėlių remiantis tiesiog kauliukų mėtymu ir paruoštais šablonais, kuriuos tiesiog reikia sudėti į vieną kūrinį. Kaip matome W.A Mozarto instrukcijos atveju, yra duotos dvi lentelės ir keli šablonai (iš 272 visų šios instrukcijos šablonų). Kiekvieną kartą metant kauliuką mes gauname skaičiaus sumą, todėl pradedant ,,kurti” kūrinį, mes būsime pirmame takte ir turėsime pasirinkti pirmo takto šabloną, remiantis gautais mūsų kauliuko metimo rezultatais (šį dalyką kartojame tiek, kiek instrukcijoje yra numatyta taktų. Šiuo atveju visa kūrinį sudaro 16 taktų (ž.r pav.), taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog kai kurie veikalai siūlo net dvigubai didesnę apimtį.
Galų gale mes gauname rezultatą. Štai pavyzdys kai yra taikoma šios instrukcijos ir kaip skamba galutinis rezultatas:
Klausantis šių kūrinių vargiai galime pasakyti, jog jie pasižymi prasta kokybe ar panašiai. Išties turint tokias instrukcijas galime rašyti begalybę kūrinių ir ,,apsimesti”, jog esame talentingi klasicizmo kompozitoriai! Be to, jau kuri laiką egzistuoja tam tikros programėlės kompiuteriams ir mobiliesiems prietaisams, kurie leidžia tiesiogiai naudotis tokiomis instrukcijomis, ko pasėkoje mums nereikia perrašyti natų ir be to, galime tiesiog pasiklausyti, ką ,,mes sukūrėme”. Vieną iš tokių programėlių sukūrė Vienos universiteto muzikologas Christophas Reuteris (g.1968). Jis sukūrė programėlę pavadinimu Müsikalisches Würfelspiele (2001), kuri mums leidžia naudotis 7 veikalais. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, jog kai kurie veikalai leidžia kurti kūrinius ne tik klavyrinei muzikai (fortepijonui ir panašiai), bet ir kitiems instrumentams.
Nepaisant to, jog šiuo metu vis labiau populiarėja autonomiška muzika (kuri yra kuriama neureoninių tinklų [2]), kurios pagrindas dažnai būna algoritminė kompozicija. Tačiau norint teisingai vertinti šiandienos algoritminę kompoziciją būtina suvokti du svarbius dalykus. Visu pirma tai yra faktas, jog algoritminė kompozicija neatsirado tik XX-XXI amžiaus sandūroje, tačiau, jog ji jau egzistavo anksčiau, tai puikiai iliustruoja faktas, jog tam tikrus kombinatorikos elementus naudojo Renesanso kompozitorius Jacobas Obrechtas (1457/8-1505 Missa Grecorum (1503) [3] ar tuo labiau minėtos instrukcijos, jog bet kas gali tapti kompozitoriumi.
Tekstą parengė Justas Stankevičius
[1] Albini, G. (2018) Combinatorics, Probability and Choice in Music Composition: Towards an Aesthetics of Composing Systems for Non Musicians p.1
[2]
https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/ar-kompiuteris-gali-tapti-kompozitoriumi-646-1055754
[3] Povilionienė, R. (2013) Musica Mathematica. Tradicijos ir inovacijos šiuolaikinėje muzikoje Vilnius: Lietuvos teatro ir muzikos akademija p.27
.jpg)
.jpg)