Darganoto penktadienio vakaras, į akis įkyriai krentanti dulksna, kuri neleidžia matyti kur eiti ir kelias koncerto link. Jei ne vidinis melomanas, kuris it paršiukas iš toli užuodžia žemėje pasislėpusius triufelius, būtų pasiklysta. Tik šįsyk ne triufelių ieškota, o antrą kartą Lietuvoje viešinčių ukrainiečių „Go_A“ pasirodymo.
Pirmą kartą garsieji „kanapėlių sėjikai“, sužavėję savo unikaliu skambesiu visą Europą, viešėjo dar vasarą, Vilniaus botanikos sode, na o neilgai trukus surengė dar vieną pasirodymą šįsyk „Avia Solutions Group Arena“. Drąsus sprendimas, tačiau klausytojų gausos nebuvo sulaukta. Vėlgi galbūt ne kiekybėje, o kokybėje esmė. Devynerius metus gyvuojantis šiuolaikinės elektroninės muzikos su etniniais motyvais kolektyvas turi rimtų gerbėjų Lietuvoje.
Ukrainiečiai vakaro programą pradėjo su penktąją vietą šiųmetinėje „Eurovizijoje“ pelniusiu kūriniu „Shum“. Juokaujant, būtų galima sakyti, kad, jei kas tik dėl to atėjo, galėjo išsyk išeiti, tačiau nesimatė, kad kas būtų šia opcija pasinaudoję.
„Ar pasiilgote mūsų? Ar pasiruošę šokti? Dainuoti? Jausti?“, – nuskamba vokalistės Katios klausimai ir publiką apima ekstazė, kuri tai stiprėja, tai silpsta, tai vėl stiprėja skambant tokiems kūriniams, kaip: „Solovey“, „Рано-раненько“, „Небо в долонях“, „Повернись“, „Сонце“ ir kitiems, kurie leido pasijausti tarsi būtum atsidūręs ne tik, kad ne vienos grupės, bet ir kelių skirtingų muzikos žanrų pasirodymuose. Nuo populiarios muzikos elementų iš lietuviškosios padangės melodijų, kaip kad „Surūkau cigaretę ir kvėpuoju vos vos, pabučiuoju į ranką, gaila, kad ne jo“ iki rimto industrinio metalo „kapojimo“, o visa seriją tarsi vijokliais apsiviję ukrainietiško folko elementai. Tad ir užkietėjęs metalistas ir techno asas ir kaimo bobutė laisvai galėjo dalyvauti tame pačiame renginyje.
„Šiandien mes ne vieni, muzika sujungia visus. Užmirškime atstumą, apkabinkime vieni kitus“, – truputį nusižengiant saugumo reikalavimams, skatinama bendrystė iš ukrainiečių pusės, kurių pavyzdžiu pasekė ir klausytojai, pradėję glėbesčiuotis vieni su kitais.
Kai kurios dainos skalbėjo pirmą kartą, kai kurios graudino (kaip kad apie žmones, praradusius savo namus ar akapelinė ukrainiečių sutartinė), na, o klausantis „Веснянка“ buvo galima nusikelti į gamtos stichijas, tarsi vaikščiotum pakrante, skalaujama nerimastingos bangų mūšos, besitrankančios į uolas, prieš akis – jūra „laižoma“ iš dangaus krentančių ir joje nuskęstančių žaibų.
Bene geriausiai praūžusį grupės pasirodymą apibūdina nugirstas dviejų paauglių pokalbis:
– Eina sau kaip gerai buvo, daug geriau, nei vasara, taip vibe‘inau, absoliuti fanė.
– Jo, aš irgi.
– Be tu nerėkei tiek, kiek aš, tik šokai.
– Bet užtat daug šokau, visiškai ištaškė, varyčiau ir vėl.
Panašu, kad jaunosios kartos atstovai liko apkerėti, tad belieka tikėtis, kad neilgai trukus ir vėl sulauksime „Go_A“ multižanrinio pasirodymo.
Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian
