RENGINIO RECENZIJA | Multikultūrinė metalo šventė su Eric Hutchence, „SHvininiai SHarvai“, „Terror Activator“ ir David Ellefson

Penktadienio vakaras ir kryptis aiški – Pramogų bankas „Vakaris“, kuriame, kaip buvo itin akcentuojama, laukia keliatautinis koncertas. Scena dalinosi metalo DJ Eric Hutchence iš Sakartvelo, lietuvaičiai „SHvininiai SHarvai“, latviai „Terror Activator“ ir buvęs „Megadeth“ bosistas iš JAV David Ellefson. Kiek nenetyčia pavėluoju į Eric Hutchence pasirodymą, kurį jau yra anksčiau tekę matyti Lietuvoje. Praėjusiais metais „Vilkų žiemoj“ pasirodęs atlikėjas tąkart nesulaukė didelio žiūrovų skaičiaus, kaip kad ir šįsyk. Matyt metalistams išgirdus metalo DJ terminą galvoje įvyksta kognityvinis disonansas ir palyginus su kitomis pasirodysiančiomis grupėmis atrodo itin niftemų, na džiugu bent tiek, kad kartvelui tuščiai salei neteko groti. Antrieji scenoje – „SHvininiai SHarvai“, tad skubu į jų pasirodymą. Kartais suku galvą kaip dažnai matau kai kurias lietuvių grupes gyvai. Vienas po kelis kartus per metus, kitas – 1–2, o sharvus sugebėjau vien per šių metų kovą pamatyti du kartus. Pamatyčiau ir trečią kartą, jei dar spėtų iki kovo pabaigos surengti kokį pasirodymą. Negali nesižavėti jų kuriamu šou scenoje: vokalisto plaukų malūnėliai, kuriuos stebint įsiskausta kaklas (neina suprasti kaip taip sukti galvą fiziškai įmanoma), įkvepianti instrumentalistų ištvermė ne tik visą laiką atbūti su kaukėmis (kurios bent jau tikrai atrodo sunkios), bet ir įtaigiai atgroti bei pažodinės ir perkeltinės skraidančios žiežirbos. Labai faini, neatsibosta jų stebėti. Paironizuojant vyresnės kartos kalbėsena: „Oi tie jaunuoliai toli eis“. Treti scenoje pasirodė taip pat jau ne kartą matyti latviai „Terror Activator“. Praėjusiais metais pavyko šią grupę matyti du kartus. Vieną „Legendose“, kur scena dalinosi su keliomis grupėmis, viena iš jų buvo patys sharvai, kitą – „Devilstone“ (et, kaskart suskausta širdį pagalvojus, kad šiais metais jau nebebus galima jame dalyvauti). Tikrai labai faina grupė. Didžiulis greitis, masinis chaosas ir energijos perviršis. Buvo galima tuo įsitikinti ir penktadienį vykusio koncerto metu, kuomet vienas iš žiūrovų tuo pačiu metu sugebėjo ir moshe dalyvauti ir dar krosiuką prabėgti aplink visus „Vakario“ žiūrovus. Na, o kol „suk suk ratelį, suk į vieną pusę“ vyko, galima buvo įsitikinti, kad minia apšilusi jau kaip reikiant. Kur čia neapšilsi, kai latvių atliekami kūriniai toks jausmas su kiekvienu iš jų tik greitėjo. Na ir paskutinieji, vakaro headlineriai Dave Ellefson su grupe. Buvo matyti, kad bosistas turi daug gerbėjų susirinkusiųjų tarpe. Jei per sharvų ar terrorų pasirodymus labiausiai šėlo jaunesnieji žiūrovai, tai per Dave Ellefson grupės pasirodymą atgijo vyresnieji. Tai ypatingai matėsi, kai buvo atliekami 80‘s ir kitų laikotarpių kūriniai. „Megadeth“ kūrybai neliko abejingi net ir prieš tai pasirodę atlikėjai, kurie vienu ar kitu metu prasiskverbdavo į pirmąsias eiles ir savo ilgas kasas kratydavo drauge su visais žiūrovais. Norėtųsi kažką daugiau apie juos pasakyti, bet nemeluosiu, labiau dėmesį buvo prikaustę ankstesni pasirodymai. Nors negaliu nuginčyti, kad patiko vokalisto balso vingrybės. Su nemažai koverių susitvarkė itin lengvai, net nebuvo įsijungęs tradicinis skepsis, dėl cover bandų, kad visada geriau originalas, o ne kažkokia padielka. Nors vis tiek laikausi tokio nusiteikimo, užtat ir nesilankau jokiuose koveristų pasirodymuose, bet šio vokalisto atliekama „Symphony on Destruction“ versija neturėtų būti nusivylęs net ir pats Dave Mustaine. Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian