Kuriu ir klausau – klausau ir kuriu: smulkmeniško „bardako“ kūrėjas Žilvinas Jagėla: mano piešiniai ir muzika jau susiliejo į neatskiriamą visumą

„Esu Žilvinas Jagėla, iliustratorius ir muzikantas, nuo 1989 metų gyvenu Vilniuje. Piešiu skaitmeninius piešinėlius, roko grupėje „Arklio Galia“ groju, dainuoju ir kuriu dainų tekstus, roko grupėje „Karšti Klijai“ groju sintezatoriais“, – taip save pristato Žilvinas, kurį pažįsta ir jo muzikos gerbėjai, ir meno pasaulio atstovai. Jo kuriamos iliustracijos atsiduria ne tik atstovaujamų grupių atributikose, bet ir renginių plakatuose, gatvių sociotopografiniuose planuose ir tiesiog parodose. Kaip muzika ir vizualusis menas dera Žilvino Jagėlos kūryboje? Plačiau jo pasakojime. Kada ir kodėl pradėjai piešti? Pradėjau piešti pradinėse klasėse – mėgdavau perpiešinėti komiksų ir animacinių filmų veikėjus, bandydavau kurti savo komiksus. Didelę įtaką meninei pasaulėžiūrai padarė labai rimtas televizijos kanalas „Cartoon Network“, kurio produkciją ir dabar labai vertinu. Vėliau, paauglystėje, lankiau „Animacijos mokyklos“ būrelį, kur pats pradėjau bandyti piešti filmukus. Universitete studijavau architektūrą, kur turėjome daug akademinio piešimo ir tapybos. Visi šie dalykai sudėti į tai, ką dabar darau. Kokios tematikos darbus labiausiai patinka kurti? Mėgstu kurti smulkmeniškus, juokelių ir šlykštynių prikištus koncertų plakatus, albumų viršelius, grupės „Arklio Galia“ atributiką. Visgi, kelis metus bandau iš piešimo pragyventi, todėl daugiausia laiko tenka skirti apmokamiems užsakymams. Tai dažniausiai yra įvairių rimtų įmonių reklaminė medžiaga. Labai džiaugiuosi, kad vis geriau pavyksta įsijausti ir įdėti daug savęs net ir į nelabai dominančias temas, pavyzdžiui, piešiant komiksus su ofisų darbuotojais. Kaip atrodo tavo kūrybinis procesas? Sėdžiu svetainėj prie kompiuterio, stalo kampai apkrauti sūnaus LEGO, jų stengiuosi nenumesti. Dažnai savo noru perkeliu darbą į naktį, tada gerokai lengviau susikaupti. Pačias idėjas kūriniams dažniausiai sugalvoju ne žiūrėdamas į baltą lapą (ar tuščią ekraną), o kur nors kitur – eidamas gatve, bandydamas užmigti, žiūrėdamas filmą. Pirmąjį eskizą nusipaišau galvoje ir kurį laiką pasinešioju. Kartais koncertų plakatui panaudoju kokią nors kelis metus nerealizuotą mintį. Iš ko semiesi įkvėpimo? Mano nuomone, geriausiai meno kūrinį įkvepia kitas kūrinys. Kartais tiesiog išjudina vaizduotę, kartais norisi plagijuoti, kartais parodijuoti arba specialiai daryti priešingai. Būna, kad žiūriu įvairių menininkų paskyras „Instagrame“ tol, kol akys apraibsta, o tada kokia viena maža užmatyta detalytė pakiša gerą mintį naujam plakatui. Labiausiai patinkantys menininkai ir kodėl? Yra tam tikras muzikos grupių ratas, tarp kurių jau kuris laikas įprasta turėti smulkmeniškus iliustruotus plakatus, skirtingus kiekvienam koncertui. Tai – daugiausia 90-aisiais aktyvios JAV roko grupės, pavyzdžiui „Ween“, „Primus“, „Phish“, „Pearl Jam“, „Dinosaur Jr.“, „Built to Spill“ ir panašios. Labai mėgstu žiūrinėti šiuos plakatus, sekti jų autorius, jų yra daugybė ir jie iš viso pasaulio, net nežinau, ką išvardint. Labai tikiuosi, kad ir man kada nors pavyks kokį vieną „Primus“ plakatą nupiešti: