Kol muzikos pasaulyje naujienų gausa yra apmažėjusi, pradedame naują rubriką „Kuriu ir klausau – klausau ir kuriu“, kurioje pristatysime menininkus ir kitus kultūros sferos atstovus, jų kūrybos vaisius ir grojaraščius. Pirmasis šio ciklo atstovas buvo tapytojas Andrius Makarevičius, perleidžiantis estafetę rašytojai Editai Puskunigytei.
Jaunosios kartos rašytoja, poetė, prozininkė į rašytojų gretas įstojo 2018 m., išleisdama debiutinę savo knygą „Mergina po vidurnakčio“. Joje ne tik per pagrindinės knygos veikėjos Emos, bet ir per kitus personažus galima pažvelgti į mus supantį pasaulį, demaskuoti neretai pervertinamą išorinį jo blizgesį, amžinąjį skubėjimą, sizifiškąjį kilimą begaliniais karjeros laiptais prieš pastatant fundamentaliąsias vertybes, kaip meilė, draugystė, drąsa ir ryžtas keistis, nestovėti vietoje, siekti užsibrėžtų tikslų, išsaugant savąjį aš. Tai tarsi (ne)tyčinis vadovėlis, skatinantis sugrįžti į save. Po permainingų vėjų, pučiančių amžinai skubančiame pasaulyje, po iš kojų verčiančių įvykių, po skausmingų praradimų ir pasiklydimų išlieka viltis, kad nepaisant to, viskas bus gerai, kad anksčiau ar vėliau įvyks sugrįžimas į gimtuosius savojo „aš“ namus. Edita savo kūriniu primena esminę gyvenimo tiesą – kiekvienas esame savo laimės kalvis, kitais žodžiais tariant, gyvenimo pilnatvės buvimas, nepriklauso nuo nieko daugiau, tik nuo savęs.
Nors ir vengia rašytojos termino, motyvuodama, kad reikia ne vieną knygą reikia parašyti, tam, kad galėtum vadintis rašytoja, Edita šiuo metu aktyviai dirba prie antrojo romano, kuris skaitytoją nukels ne tik į tarpukario Lietuvą, bet ir šių dienų Niujorką, kuriame ir prasideda pagrindinio veikėjo kelionė per istorinės atminties slenksčius.
Na, o artimesniųjų laikų aura juntama jos debiutiniame romane „Mergina po vidurnakčio“, kurį rašydama E. Puskunigytė klausėsi tokių grupių ir atlikėjų kaip: „Kovacs“, „Son Lux“, „Röyksopp“, „Solo Ansamblis“, Robyn, Fred Astaire, „The XX“, „Radiohead“, James Bay, „Foo Fighters“, „London Grammar“, Jay-Z, Alicia Keys.
„Muzika užima labai svarbią vietą mano gyvenime, turbūt nėra dienos, kad nesiklausyčiau muzikos ir nesužinočiau apie kokį nors naują kūrinį. Paauglystėje klausiau roko, nardžiau po senuosius „Fojė“, „Anties“, „Bix“ įrašus, vėliau atradau suomius „HIM“, „Whitin Temptation“ ir kitas grupes. Tačiau iki šiol yra tik vieno stiliaus dainos per kurias sekundžių greitumu galiu apsiverkti – tai mano senelio dainuojamos jaunystės laikų dainos. Rašant beveik visuomet klausausi muzikos – pradedant klasika, baigiant šiuolaikiniais kūriniais. Manau, kad muzika gali pakylėti, inspiruoti, įkvėpti, sustyguoti kūrinio ritmiką.“
Edita Puskunigytė
edita.puskunigyte
Parengė Rūta Paitian
