Didžiausiuose Lietuvos muzikos apdovanojimuose M.A.M.A. pelnęs „Metų hip-hopo grupės/atlikėjo/atlikėjos“ titulą „8 Kambarys“ sako, kad be alinančio darbo ir komandos to nebūtų pasiekęs. Tai jau antrasis toks įvertinimas grupės karjeroje. Apie tai, kiek prakaito lašų pralieta kelyje iki apdovanojimo, kokios emocijos verda sėdint ten, „Žalgirio“ arenoje ir laukiant, kol paskelbs (arba nepaskelbs) tavo vardą, bei Lietuvos muzikos industriją – pokalbis su 2021 metų geriausiais hip-hopo Lietuvoje atstovais – „8 Kambarys“ nariais: Deividu Alejūnu-Corsaliu ir Karoliu Talučiu-Talaz.
Kokie jausmai virė širdyje ir galvoje belaukiant didžiausių Lietuvos muzikos apdovanojimų M.A.M.A. bei paskutinėmis minutėmis prieš paskelbiant „Metų hip-hopo grupės/atlikėjo/atlikėjos“ nominacijos nugalėtoją?
Talaz: Visada malonu, kai esi įvertinamas už visų metų darbą ir dar už tai nominuojamas. Džiaugiamės galėję dalyvauti M.A.M.A. – juk tai didžiausias metuose muzikos renginys Lietuvoje. Visgi, labiausiai ceremonijos laukėme dėl mūsų pasirodymo scenoje kartu su Vidu Bareikiu, pristatant naujausią bendrą kūrinį „Kupranugaris“. Beje, prieš pat paskelbiant nominacijos nugalėtoją, aš buvau ką tik su kaskadininkų pagalba nulipęs nuo savo skraidančio kilimo, ant kurio skraidžiau premjeros metu. Viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Kraujas buvo pilnas adrenalino, ilgai gaudžiau kvapą (juokiasi aut. past.). Buvo įdomi patirtis, kurią dar sustiprino laimėjimas.
Corsalis: Jautėmės ramiai. Buvome labai užsiėmę prieš M.A.M.A, todėl mintys buvo išsibarsčiusios. Šiais metais visiškai negalvojome apie pergalę. Važiavome ten gerai praleisti laiko, pristatyti naujausią savo kūrinį kartu su Vidu Bareikiu. Per daug negalvojom, laimėsim ar ne. Žinojom, kad dirbom daug. Taip, karantino laikotarpis visiems buvo sunkus, bet jautėmės gerokai virš vandens per visą šį cunamį. Ramu buvo iki tol, kol besėdint prie staliuko nepamačiau, jog kameros atsisuka į mus, kas signalizavo, kad, tikriausiai, laimėjome mes.
Koks jausmas apėmė išgirdus savo vardą?
Talaz: Geras jausmas. Tikrai nesitikėjome apdovanojimo šiais metais. Smagu, kad mūsų visos komandos darbas neliko nepastebėtas. Dabar jaučiu didelį užsidegimą pabaigti šių metų suplanuotus projektus.
Corsalis: Žinoma, kad geras. Metai buvo labai emociškai sunkūs, todėl, kai ištaria tavo grupės pavadinimą, jautiesi įvertintas. Nei vienas komandoje nesitikėjom to, tad emocijos buvo „aukščiau visko“. Karolis dar kabėjo pakabintas ant lynų, kai paskelbė nugalėtoją, todėl galvojau: ką čia reikės sakyti vienam? Ar šaukti, kad nukabintų Karolį, ar tiesiog palaukti? Tačiau jau beeinant link scenos, iš kitos pusės pasirodė Karolis, viskas nurimo ir rėžėm improvizuotą kalbą. Smagu būti nepasirašius kalbos. Tuomet viskas, ką kalbi, yra tyra, iš jaudulio ir širdies.
Kaip jaučiatės dabar, kai emocijos atslūgo, kai ramiai galite įvertinti nueitą kelią ir gautą įvertinimą?
Talaz: Pastaruosius metus buvome labai susikoncentravę į būsimą mūsų koncertą „Žalgirio“ arenoje bei trečiąjį albumą, todėl gavus apdovanojimą pasirodymo pusiaukelėje ir pažvelgus į nuveiktus darbus, norisi kuo greičiau pristatyti naujus. Jau ne kartą esame minėję, kad esame labai „užsidegę“ trečiuoju albumu ir kiek kitokiu darbo procesu, nei esame įpratę. Tad visos mintys sukoncentruotos tik į ateitį.
Corsalis: Jaučiuosi visiškai taip pat, kaip ir prieš M.A.M.A. Esame labai daug užsibrėžę šiais metais, tad negalim atsipalaiduot. Mūsų akys visuomet ties horizontu.
Tai jau antras Jūsų „Metų hip-hopo grupės“ apdovanojimas. Pirmąjį gavote 2019 metais. Tais pačiais metais „Metų dainos“ apdovanojimu buvo įvertintas ir bendras Jūsų su Vidu Bareikiu kūrinys „Ežero dugne“. Kaip jautėtės tada, pirmąjį kartą gavę įvertinimą, ir dabar? Kas pasikeitė tarp tenykščio „8 Kambarys“ ir šiandieninio?
Talaz: Tai buvo pirmieji mūsų gauti apdovanojimai. Jie yra mums patys brangiausi. Prieš juos turėjome didelį pasisekimą su daina „Ežero dugne“, po kurios pasirodymo sekė aktyvi koncertinė vasara. Tada tikrai jautėmės, kad nuveikėme daug ir turime didelius šansus laimėti. Dabar, praėjus porai metų, keliems karantinams ir įvairiausioms nesėkmėms, mes esame labiau subrendę, kaip niekad anksčiau žinome, kur einame ir ką norime pasakyti savo klausytojams.
Corsalis: Jautėmės kaip niekad verti tų dviejų apdovanojimų. O pasikeitė tik skaičiai ant paso ir visa kita kartu su jais.
[nuotrauka2]Nors gerbėjai ir artimieji tą vakarą džiaugėsi ir tebesidžiaugia kartu su Jumis, visgi, sulaukėte ir komentarų, kad kiti nominantai buvo vertesni šio apdovanojimo. Kaip vertinate tokią kritikų nuomonę?
Talaz: Neskaičiau jokių komentarų. Nieko keisto, kad yra taip komentuojančių. Jų būna kiekvienais metais, po kiekviena nominacija, o ypatingai po „Metų hip-hopo grupės/atlikėjo/atlikėjos“. Tai yra normalu. Žmonių skoniai skirtingi, kiekvienas gali išreikšti nuomonę. Komentatorių mėgiamiems atlikėjams mes nesudarome jokių kliūčių dirbti ir laimėti tuos apdovanojimus. Netgi galime patarti, ką reikia daryti, kad juos laimėti: daug ir pastoviai dirbti.
Corsalis: Asmeniškai nesulaukėme komentarų, kad kažkas kitas buvo vertesnis. Atvirkščiai, gavome šūsnį palaikančių žinučių, už kurias esame labai dėkingi. Dažnai sulaukiame komentarų, kad nesame hip-hopas ir t.t. Tai yra šiek tiek juokinga, nes visuomet bus super mega analitikų, kurie leis sau kabinti etiketes ir įvardinti tave pagal savo labai labai labai išlavintą skonį. Hipsterių yra ir muzikoj, mes dealinam su tuo per šypsenas. Welcome to mainstream hip-hop, arba verk savo „Facebook“ sienai apie tai, arba dealink su tuo.
Kiek iš tiesų darbo, nemiegotų naktų ir pralietų prakaito lašų slepiasi po šiuo apdovanojimu?
Talaz: Nieko nebūtų be didelės komandos. Mes esame jai labai dėkingi už milžinišką ir kruopštų darbą prieš kiekvieną koncertą, naują dainą ar klipą. Jie nuolat intensyviai dirba ir rezultatai puikiai matosi.
Corsalis: Visos. Žmonės net neįsivaizduoja, kokį gyvenimą mes gyvenam, bet, manau, ne visi ir norėtų. O jei kažkas norėtų – šitą temą palikime ramiam pasisėdėjimui, nes vien šito interviu čia neužtektų.
[nuotrauka3]Renginio metu pristatėte ir premjerinę dainą – jau antrą bendrą kartu su Vidu Bareikiu parašytą kūrinį „Kupranugaris“. Ar daina apie darboholikus atspindi Jūsų būdą ir nueitą kelią iki tokio apdovanojimo? Ar tai žinutė visiems abejojantiems, kad Jūs savo darbu ir pasiektais rezultatais nusipelnėte tokio įvertinimo?
Talaz: Tai daina apie mus. Iš pradžių apie pastarųjų metų patyrimus ir savijautą. Kad ir kaip buvo sunku, mes nenuleidome rankų ir dirbome, laukdami geresnių laikų. Ši daina ir atspindi tą nuotaiką. Tai mūsų pareiškimas, kad mes nesustosime. Turbūt, su tuo gali tapatintis kiekvienas žmogus. Jis gali atrasti save šioje dainoje. Tokia yra tiek mūsų, tiek Vido kūryba.
Corsalis: Tai daina kiekvienam einančiam per savo sunkumus. Ji turėtų įkvėpti žmones, nes dažniausiai sunkumai atsiranda pusiaukelėje, kai pasižiūri atgal ir matai, kad kelio daug, bet žvilgtelėjus į priekį, supranti, jog kelio laukia dar tiek pat. Būtent šitame taške ir gimsta čempionai.
Ką jums reiškia M.A.M.A. apdovanojimai? Ar tai svarbus renginys Jums, Lietuvai?
Talaz: Tai svarbus renginys muzikai ir visai jos industrijai Lietuvoje. Labai džiugu, kad pandemija nenužudė šio renginio.
Corsalis: M.A.M.A. mums yra labai svarbūs, nes tai ilgai vykstantys ir prestižiškiausi muzikos apdovanojimai. Čia susirenka žmonės, kurie šiuo metu yra ant Olimpo viršūnės Lietuvoje. Gali pykt, lot kiek nori, šnekėt, kokie jie buvo tais ar anais metais, bet būti ten yra garbė ir vien dalyvavimas ten jau yra įvertinimas. Pagarba organizatoriams. Išparduoti bilietai kalba apie tai, ar jie svarbūs, ar ne.
Į „Metų hip-hopo grupės/atlikėjo/atlikėjos“ nominaciją pretendavo ir geras Jūsų bičiulis bei dainų bendraautorius Niko Barisas. Ar jautėte šiokią tokią įtampą, konkurenciją tarp vieni kitų, o galbūt nuoširdžiai linkėjote vieni kitiems pergalės?
Talaz: Palaikome Niko kūrybą ir nuolat dalyvaujame jo kūrybos procese. Jis padeda mums, o mes – jam. Palaikom vieni kitus. Esame artimi draugai. Jis praeitais metais sukūrė daug geros muzikos ir buvo vertas apdovanojimo lygiai tiek pat, kiek mes ar visi kiti nominantai.
Corsalis: Jokios konkurencijos. Džiaugiamės vieni už kitus ir tiek. Jei jis būtų pasiėmęs tą statulėlę, būčiau toks pats laimingas. Per šitiek laiko tapom muzikine komanda ir savo darbo be Kasparo aš jau neįsivaizduoju.
[nuotrauka4]Kaip vertinate Lietuvos hip-hopo kūrėjus ir sceną? Turėdami tokį apdovanojimą, tikrai galite drąsiai pasisakyti.
Talaz: Šiuo metu, galbūt, labiausiai trūksta unikalumo ir savito skambesio.
Corsalis: Vertinu pakankamai gerai. Viskas, ko reikia, yra, tik bendrystės stoka. Išskirčiau vieną problemą, kuri yra tik repo scenoje: yra labai daug tiek jaunų, tiek senų atlikėjų, kurie turi didelį potencialą savyje, bet neturi tinkamo postūmio, geros vadybos ar marketingo žinių. Daugelis pyksta, kad tie vadinamieji „underground“ reperiai nepretenduoja tapti metų hip-hopu, o jei pretenduoja, tai nelaimi. Bet čia ir slypi atsakymas – „underground’e“, po žeme, jie nėra matomi. Kai pakeis savo mąstymą, pradės dėmesį kreipti ir į kitus aspektus, surinks daugiau nei 100 žmonių koncertuose – tada ir pasimatys rezultatai. Išnirkit iš mamos sijonų ir eikit all in, jei norit šitam žaidime būt. Atsiprašau jei griežtai, bet gražiau nemoku.
Ar spėjote gerai apšildyti „Žalgirio“ arenos sceną? Juk jau balandžio mėnesį Jūsų gerbėjai sugužės į ilgai lauktą didžiausią Jūsų karjeroje koncertą, kuris įvyks būtent šioje arenoje?
Talaz: Tik pristatę savo arenos koncertą sakėme – tai bus geriausias metų hip-hopo koncertas. Ilgai ruošėmės, bet dabar jau esame pasiruošę ir savo žodžio laikysimės.
Corsalis: Jau kelintą kartą ten kojas šildom, bet suprantam, kad tai nebuvo nieko panašaus į tai, ką mes padarysime per savo koncertą balandžio 2 dieną. Griebkit bilietus ir pasimatom!
Ko palinkėtumėte M.A.M.A., lietuviško hip-hopo ar apskritai Lietuvos muzikos industrijos skeptikams?
Talaz: Nesustokit darę tai, ką darot. Kurkit, klausykit, kritikuokit. Lietuviškai muzikai reikia daug judesio.
Corsalis: Įkvėpt, iškvėpt, užsisakyt savo mėgstamos kavos iš Hurakano, prisėst ant suoliuko Vokiečių gatvėj, užsikurt iqosiuką ir tęst savo kasdieninę veiklą, nes be jų nebūtu įdomu. Tai lyg tos močiutės, kurios, kai buvai mažas, prie laiptinės sėdėdavo ir žinodavo viską, kas vyksta aplink, tik laikai kitokie.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino – Kristina Berksun
.jpg)
(1).jpg)