Pereiti prie turinio
FM.lt programėlėRadijas telefone vienu paspaudimu · nemokama
Įdiegti

Muzikos naujiena

Šv. Cecilija: kaip negirdima giesmė per šimtmečius tapo muzikantų švente

FM.lt redakcija ·

Lapkričio 22-oji – šv. Cecilijos, muzikantų globėjos, diena. Kaip viena legendos eilutė per šimtmečius virto Rafaelio paveikslu, Purcello ir Händelio odėmis, Britteno himnu ir draugija Lietuvoje.

Šv. Cecilija: kaip negirdima giesmė per šimtmečius tapo muzikantų švente

Foto: Rafaelis, „Šv. Cecilijos ekstazė“ (XVI a. pradžia), Bolonijos nacionalinė pinakoteka. Wikimedia Commons, viešoji nuosavybė

Vestuvės Romoje. Groja muzikantai, o nuotaka gieda – tik taip, kad niekas negirdi. Ji gieda savo viduje, vienam Dievui.

Taip legenda pasakoja apie Ceciliją, ankstyvųjų krikščionių laikų mergelę ir kankinę. Iš šios vienos eilutės išaugo tradicija, kuri lapkričio 22-ąją, šv. Cecilijos dieną, kasmet suskamba bažnyčiose ir koncertų salėse. Šv. Cecilija – muzikantų globėja.

III a. Roma

Pagal populiariausią pasakojimą, Cecilija buvo kilminga romietė. Kartu su vyru Valerijonu, jo broliu Tiburcijumi ir kareiviu Maksimu ji žuvo kankinės mirtimi apie 230 m. Tačiau tikslių žinių nedaug: XIX a. archeologas Giovanni Battista de Rossi jos mirtį siejo su Sicilija ir Marko Aurelijaus laikais. Jos šventė minima maždaug nuo IV a.

Viena lotyniška frazė

Lotyniškame tekste Cecilijos vestuvių scena prasideda žodžiais cantantibus organis – „grojant instrumentams“. Vienas aiškinimas teigia, kad vėliau žodis organis buvo suprastas kaip vargonai, ir taip Cecilija pati tapo vargonininke. Šis aiškinimas nėra visuotinai priimtas.

Kad ir kaip būtų, dailininkai ją ėmė vaizduoti su instrumentu rankose – vargonais, viola ar kitu.

XVI a. pradžia. Bolonija

Rafaelio paveiksle „Šv. Cecilijos ekstazė“, kuris saugomas Bolonijos nacionalinėje pinakotekoje, šventoji laiko nedidelius vargonus. Prie jos kojų išmėtyti kiti instrumentai, o ji pati žvelgia aukštyn, į angelų chorą. Žemiškoji muzika nutilusi.

1570 m. Évreux

Vikipedijos duomenimis, pirmasis užfiksuotas muzikos festivalis šv. Cecilijos garbei surengtas 1570 m. Normandijos mieste Évreux. Kitų patikimų šaltinių apie jį nedaug, tad šią datą reikėtų vertinti atsargiai.

1585 ir 1599 m. Roma

1585 m. popiežius Sikstas V bule Ratione congruit įsteigė Romos muzikantų bendriją. Iš jos išaugo Šv. Cecilijos nacionalinė akademija (Accademia Nazionale di Santa Cecilia) – viena seniausių muzikos institucijų pasaulyje.

1599 m. Romoje, Šv. Cecilijos bazilikoje Trastevere kvartale, buvo atvertas jos kapas. Tais pačiais metais skulptorius Stefano Maderno sukūrė jos marmurinę statulą.

1683–1739 m. Londonas

Anglijoje šv. Cecilijos diena tapo proga rašyti odes. Henry Purcellas jai skyrė „Laudate Ceciliam“ (1683 m.) ir „Hail! Bright Cecilia“ (1692 m.).

Poetas Johnas Drydenas 1687 m. parašė eilėraštį, kurio pagrindinė mintis – senovės idėja apie pasaulio harmoniją: muzika esą dalyvavo kuriant patį pasaulį. Po pusės amžiaus, 1739 m., šias eiles muzikai pritaikė Georgas Friedrichas Händelis. „Odė šv. Cecilijos dienai“ pirmą kartą atlikta 1739 m. lapkričio 22 d. Londone, „Lincoln’s Inn Fields“ teatre.

1868 m. Bambergas

XIX a. Cecilijos vardas tapo bažnytinės muzikos reformos vėliava. 1868 m. Bamberge kunigas ir kompozitorius Franzas Xaveras Wittas įkūrė Visuotinę vokiečių Cecilijos draugiją. Cecilianizmo sąjūdis siekė grąžinti į bažnyčias grigališkąjį choralą ir senąją vokalinę polifoniją. Tame pačiame amžiuje Charles'is Gounod'as parašė „Šv. Cecilijos mišias“.

1913–1942 m. Atlanto vandenynas

Britų kompozitorius Benjaminas Brittenas gimė 1913 m. lapkričio 22 d., būtent šv. Cecilijos dieną. Jos garbei jis parašė „Himną šv. Cecilijai“ pagal W. H. Audeno žodžius.

Šio kūrinio istorija primena detektyvą. Prieš plaukdamas iš Amerikos namo, Brittenas neteko rankraščių: muitininkai juos konfiskavo, bijodami, kad natos gali būti slaptas kodas. Kūrinį jis užrašė iš naujo laive „Axel Johnson“ ir baigė 1942 m. balandžio 2 d.

1924 m. Kaunas

Lietuvoje Šv. Cecilijos draugija įkurta 1924 m. spalio 31 d. Kaune. Iš pradžių ji vadinosi šv. Grigaliaus vardu. Draugija veikė iki 1940 m.

1989 m. Telšiai

1989 m. Telšių vyskupijoje draugiją atkūrė kompozitorius A. Remesa. Visuotinė lietuvių enciklopedija jos veiklą apibūdina taip: „Šv. Cecilijos draugija globoja muzikus, rengia koncertus, mokslines konferencijas (kasmet Klaipėdoje), rūpinasi bažnyčių vargonų priežiūra ir remontu.“

Vargonai, kurių Cecilija galbūt niekada nelietė, šitaip tapo jos vardo draugijos rūpesčiu Lietuvoje.

2000 m.

Tradicija nesibaigė su Brittenu. 2000 m. estų kompozitorius Arvo Pärtas sukūrė „Cecilia, vergine romana“, vėl Romos kankinei skirtą kūrinį. Šv. Cecilijos akademijos orkestro įrašų kartais galima išgirsti per LRT Klasiką.

Odės, himnai, paveikslai, draugijos ir akademijos. Visa tai išaugo iš giesmės, kurios, pasak legendos, niekas negirdėjo.

Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt, „Šv. Cecilijos draugijos“), Vikipedija (šv. Cecilija, „Hymn to St Cecilia“, Accademia Nazionale di Santa Cecilia, cecilianizmas).

Pastebėjote netikslumą? Parašykite info@fm.lt – klaidas taisome ir pažymime. Redakcijos principai

← Visos naujienos