Pereiti prie turinio
FM.lt programėlėRadijas telefone vienu paspaudimu · nemokama
Įdiegti

Muzikos naujiena

„Diena, kai mirė pankrokas“: kodėl Vilniaus grupė vadinasi „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“

FM.lt redakcija ·

Šiandien – lapkričio 20-oji. Vienai Vilniaus grupei tai ne eilinė data: prieš beveik dvidešimt metų, po vieno pankroko koncerto, ši data buvo pavadinta diena, kai mirė pankrokas.

„Diena, kai mirė pankrokas“: kodėl Vilniaus grupė vadinasi „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“

Šiandien – lapkričio 20-oji. Kalendoriuje tai eilinis penktadienis. Vienai Vilniaus grupei – data, iš kurios kilo jos vardas.

Istorija prasideda maždaug 2007-aisiais. Grupės vokalisto Alberto Mickėno-Miciaus pasakojimu, jie surengė pankroko koncertą, apie kurį žinia sklido iš lūpų į lūpas, ir susirinko apie šimtas žmonių. Kitą dieną pasklido gandas, kad ne visi į jį pateko, ir toks Rytis pasakė: „Va, dabar atsiminkit – lapkričio 20-oji – diena, kai mirė pankrokas.“

Pankrokas, žinoma, nemirė. O frazė prigijo. Kai 2015-aisiais Vilniuje susibūrė nauja grupė, ji pasivadino „Lapkričio dvidešimtosios orkestru“.

Orkestras, kuris pradėjo nuo svetimų dainų

Grupę įkūrė gitaristas Kipras ir būgnininkas Andreika. Pradžia buvo neįprasta: užuot rašę savo dainas, jie ėmė draugų pankroko grupių kūrinius ir perdirbdavo juos visiškai kitais stiliais. Pasak Lietuvos muzikos informacijos centro, buvo ir toks laikotarpis, kai pasirodymams dirigavo tikras dirigentas Zaicas, o grupė veikė kaip klasikinis orkestras.

Ilgainiui atsirado sudėtingesnės aranžuotės ir savi tekstai. Šiandien scenoje – devyni muzikantai. Be gitarų, boso, klavišinių ir būgnų, čia skamba tūba, trombonas ir trimitas, o ritmą papildo metalofonas, trikampis, kastanjetės ir marakasai. Pernai grupė atšventė dešimtmetį.

Kas tas „meta pankas“

Paklausti, ką groja, muzikantai atsako skirtingai.

„Mes – pankroko grupė ir dainuojam apie pankroko sceną. Man atrodo, kad tai yra meta“, – LRT laidoje „Opus Pilnatis“ sakė Andreika. Kipras Dominas priduria, kad vienas „meta“ apibrėžimų yra „save cituojantis“, ir prisipažįsta mėgstąs sakyti, kad jie – folko grupė. Titas Laucius paaiškina paprasčiau: „meta punk“ yra tada, „kai lieka estetika, bet nebelieka žanro“. Jo žodžiais, šiandien jie groja popsą ir estradą – tik su pankiška estetika.

Vienas grupės narių 2025 m., prieš koncertą MO muziejaus terasoje, sakė dar paprasčiau: paklaustas, ką groja, jis atsako vienu žodžiu – pankroką. „Tačiau turiu omenyje ne muzikinį žanrą, o požiūrį į gyvenimą, kūrybą ir žmones.“

Ir, kaip pridera pankams, Andreikos žodžiais, „repetuojam rūsy“.

Aštuonių žmonių demokratija

Pernai pasirodė penktasis grupės albumas. Kurtas apie dvejus metus, įrašytas per pusmetį, o patys muzikantai jį vadina studijiniu – „taip, kaip savo albumus vadino „The Beatles““. Tada grupėje buvo aštuoni, todėl sprendimai priimami kartu: „Turint omeny, kad esam 8 žmonių demokratija, tik pagalvokit, kokia dainos deformacija įvyksta…“ – aiškino jie. Dar vienas jų principas skamba kaip manifestas: „Subtilumas – gausiai pervertintas ir susenęs estetinis suvokimas.“

„Kapitonas akivaizda“, pasak pačių muzikantų, yra „pagrindinių senovės Graikijos filosofų atradimų santrauka“. „Sizifas“ ir „Autoerotinis portretas“ nukelia į šokių aikštelę, į mintis apie pajūrio reivus ir kosmoso keliones. „XI20 crew“ – duoklė savo alma mater ir šimtui muzikantų; joje dainuoja Didysis pankų choras – daugiau nei penkiasdešimt Vilniaus pankų scenos žmonių. O daina „Zarrazai“ skirta 2024 m. netikėtai mirusiam Vilniaus „piratui“ Jonui Zarrazai; ją kartu atlieka Alina Orlova.

Ankstesniuose įrašuose netrūksta ir kitų netikėtų svečių: dainoje „Kelias“ dainuoja Lietuvos žemės ūkio ministerijos choras „Dobilas“.

Šių metų M.A.M.A. apdovanojimuose orkestras buvo nominuotas kaip metų alternatyvios muzikos grupė, o eteryje kartais galima išgirsti „Prokrusto lovą“ ar „Sizifą“ – dažniausiai per LRT Opus ir Start FM.

Neįprastos scenos

„Koncertas gali būti šaltas, karštas, drėgnas, sausas“, – yra sakę muzikantai. Jiems kiekvienas pasirodymas – grupės, vietos ir klausytojų bendras darbas. Ir vietos, kur jie groja, dažnai neįprastos: MO muziejaus terasa, Šiaulių bulvaras, Nacionalinės bibliotekos laiptai, Vilniaus Kirtimų kultūros centras.

Pastarasis vertas atskiros pastraipos. Pastatas pastatytas 1958 m. grūdų kombinato iniciatyva, o lankytojai čia veikusį klubą praminė „Kalinka“. Čia keturis vakarus per savaitę sukosi šokiai „Mylėk ir lauk“. 1971 m. čia buvo bandyta surengti pogrindinį roko festivalį – festivalio išvakarėse buvo suimtas centro direktorius, o centras laikinai užantspauduotas.

Po daugiau nei penkiasdešimties metų tame pačiame pastate groja orkestras, pasivadinęs pankroko mirties diena. Panašu, kad pankrokui ta mirtis išėjo į naudą.

Visos grupės dainos, kurias girdėjo Lietuvos eteris, – „Lapkričio dvidešimtosios orkestro“ puslapyje.

Šaltiniai: LRT („Opus Pilnatis“, 2026; albumo pristatymas, 2025; MO terasos koncertas, 2025), Lietuvos muzikos informacijos centras, grupės „Bandcamp“, kulturosnaktis.lt, Kirtimų kultūros centro istorija (kirtimukc.lt).

Pastebėjote netikslumą? Parašykite info@fm.lt – klaidas taisome ir pažymime. Redakcijos principai

← Visos naujienos