Muzikos naujiena
Tuščia Palanga, gelbėtojų būdelė ir 40 rublių: kaip gimė „Laužo šviesa“
1985-ųjų ruduo, tuščias paplūdimys ir aštuoniolikmetis studentas su 40 rublių stipendija. Kitą vasarą jo daina jau skambėjo Lietuvos diskotekose – kol pati grupė mokėsi marširuoti.
Foto: Augustas Didžgalvis · CC BY-SA 4.0
FM.lt · lapkričio 17 d.
1985-ųjų ruduo. Sezonas baigėsi, ir Palanga, Andriaus Mamontovo žodžiais, „buvo mirusi“. Paplūdimyje nė gyvos dvasios. Aštuoniolikmetis studentas apgriuvusioje gelbėtojų būdelėje užsirūko „Kosmosą“, nors tada dar nerūkė. Cigaretė pasirodo tokia šlykšti, kad jis ją užgesina, išmeta ir, kaip pats sako, „kažkaip pradėjau rašyti žodžius“.
Jis ką tik įstojo į Vilniaus inžinerinės statybos institutą. Per studentų atostogas sugalvojo nuskristi prie jūros – tada iš Vilniaus į Palangą dar skraidė lėktuvai. Bilietą nusipirko už 40 rublių stipendiją, apsistojo viešbutyje, „ir man dar liko pinigų pavalgyti“, – prisiminė jis TV3 laidoje.
Melodiją jis jau nešiojosi galvoje. Tris dienas vaikščiojo palei jūrą vienas ir rašė. Išėjo „labai ilga daina“. Skrisdamas atgal ją „gerokai sutrumpino ir suredagavo“. Po sparnu plaukė rudeninė Lietuva.
Į Vilnių parskrido „Laužo šviesa“.
Debesis prieš įrašą
„Foje“ į Vilniaus plokštelių studiją pateko 1986-ųjų pavasarį. Tais laikais įrašas buvo ne vakaro reikalas: studijos laiką reikėjo užsisakyti iš anksto, instrumentus atsivežti, ilgai repetuoti. Viskas buvo paruošta, ir tada, prieš pat įrašymą, sprogo Čornobylio atominė elektrinė.
„Mano tėvas buvo medikas, turėjo daug kolegų Ukrainoje, jie jį informavo, kas įvyko“, – LRT pasakojo Mamontovas. „Mes sekėme žinias, ar debesis atskrenda, ar galėsime įrašyti, bet įrašėme. Gal dainoje šiandien užfiksuota dalis radiacijos.“
Tame įraše grojo Arnoldas Lukošius (klavišiniai), Eugenijus Pugačiukas (būgnai), Darius Burokas (sintezatorius) ir Romas Rainys (gitara). Dainavo autorius.
Kol jie mokėsi žygiuoti
Tą pačią vasarą grupės vaikinus pašaukė į sovietų kariuomenę. Daina liko be jų.
Prieš išeidami muzikantai diskotekų vedėjams davė persirašyti tris dainas: „Laužo šviesą“, „Saugok vaikystę“ ir „Distanciją“. „Turėjome „Laužo šviesos“ įrašą, kuris 1986 metų vasarą diskotekininkų pagalba paplito po Lietuvą“, – dokumentiniame seriale „Tyla garse“ prisiminė Mamontovas.
Tą vasarą, anot Mamontovo, „kol mes mokėmės marširuoti ir šauti pirmąjį šūvį iš Kalašnikovo automato, ta muzika skambėjo diskotekose ir skleidė mūsų vardą“.
Antrą bangą atnešė kinas. Vilniaus Kalnų parke filmuotame muzikiniame filme „Kažkas atsitiko?“ skambėjo ir „Laužo šviesa“. Po jo, kaip rašė LRT, daina tapo visos šalies hitu, o „Foje“ atsivėrė kelias į didelę sceną.
Daina, nuo kurios nepabėgsi
Dirigentas Modestas Pitrėnas yra sakęs: „„Laužo šviesa“ buvo savotiškas laikmečio himnas…“ Kultūros žurnale „Nemunas“ Jurgis Kubilius pernai klausė: ar įrašytumėte šią dainą į Lietuvos kultūros kanoną? Ir svarstė, kad kartu su Čiurlionio „Jūra“ ir Naujalio „Lietuva brangi“ ji „gali brėžti mūsų lietuviškos tapatybės kontūrus“.
Pačiam autoriui su ja buvo visaip. „Buvo laikas, kai nuo jos norėjosi atsitraukti, bet po tiek metų supratau, kad nuo tokios dainos nebepabėgsi“, – sakė jis. Ir dar: „Šis kūrinys stipriai pakeitė mano gyvenimą, dabar atlieku jį su malonumu.“
Šį pavasarį, dainai sukakus keturiasdešimt, Mamontovas išleido naują jos versiją. „Visas partijas perrašiau iš naujo, bet rėmiausi tuo, kas buvo įrašyta su „Foje“, – pasakojo Mamontovas. – Norėjau, kad išliktų senieji atspalviai.“ Įrašą suvedė Artūras Pugačiauskas, jis parengė ir erdvinę „Dolby Atmos“ versiją. Vaizdo klipą Mamontovas pats sumontavo iš to paties 1986-ųjų filmo kadrų: ekrane jaunas Andrius, o skamba dabartinis jo balsas.
Vasaros pradžioje Kalnų parke, ten pat, kur prieš keturis dešimtmečius buvo filmuojamas „Kažkas atsitiko?“, „Laužo šviesa“ tapo jo koncerto kulminacija.
Trumpam
„Kai aš rašau dainą, niekada negalvoju, kad ji turi būti populiari“, – sako Mamontovas. Įrašinėdamas „Laužo šviesą“ antrą kartą, jis vėl pajuto tą patį jausmą: „Iš naujo įrašinėdamas dainą, vėl turėjau akimirką, kai supratau, kad daina yra mano tik trumpam.“
Būdelės tame paplūdimyje turbūt seniai nebėra. Daina liko.
Kur išgirsti gyvai
Metų sandūroje Andrius Mamontovas gros pusiau akustinę programą „Su bičiuliais“: gruodžio 20 d. Vilniuje, LVSO salėje, ir sausio 2 d. naujojoje Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų salėje. Antrasis koncertas pridėtas, nes bilietai į Vilniaus koncertą sparčiai tirpo. „Pagalvojome, kad toks skambesys labai tinka Kalėdoms ir pirmajam Naujųjų metų savaitgaliui“, – sako jis.
Kartu gros sūnus Andrius Mamontovas jaunesnysis (būgnai), Eimantas Belickas (smuikas, klavišiniai) ir Tomas Andrijauskas (bosinė gitara). Programoje – „Jūreivio daina“, „Marso kanjonai“, „Vieną kartą Paryžiuj“, „Saulės miestas“, „Tavo svajonė“, „Kitoks pasaulis“, gali nuskambėti ir jo kalėdinė daina.
Po šių koncertų – pertrauka. „Jaučiu, kad noriu pasidaryti nedideles atostogas, skirti laiko kūrybai, apmąstymams…“, – sako muzikantas. 2027-ųjų vasaros pabaigoje jam sukaks 60. Ką rengia antrajai metų pusei, kol kas neatskleidžia.
O kol kas „Foje“ dainų galima pasiklausyti ir eteryje – dažniausiai jas groja Relax FM Sentimentai ir LRT 100. Visos dainos – „Foje“ ir Andriaus Mamontovo puslapiuose, o pati „Laužo šviesa“ – čia.
Šaltiniai: LRT (2026-05-18, 2026-06-05, 2026-10-14), TV3 „Gero vakaro šou“ (2023-04-19), „Regionų naujienos“ apie serialą „Tyla garse“ (2023-02-15), „Nemunas“ (2025), tzinios.lt, VLE.