.png)
Ar esat kada spyrę į kupstą ir pamatę kaip iš jo į visas šalis išskuba skruzdėlės? Panašų vaizdą buvo galima išvysti gegužės 19-osios, vakarą, tik tą kartą „mažosios skruzdėlytės“ su savo odinėmis kūrtkėmis skubėjo konkrečia kryptimi – Pramogų banko salės „Vakaris“, kuriame laukė užvežtinio metalo dozė su „Gwendydd“, „Marianas Rest“, „Ensiferum“, „Dark Tranquillity“.
Reikia pagirti organizatorius „DIE HARD agency“ už punktualumą, retai bepasitaikantis reiškinys, kai koncertas prasideda tada, kada parašyta, be vėlavimų it laikrodukas. Skandinavai punktualūs žmonės, tiesa, pirmieji koncertą atidarė ne jie, o ketverius metus gyvuojanti bulgarų grupė „Gwendydd“, vedina įspūdingo graulo savininkės Vicky Stoichkovos.
„Ar pasiruošę pašėlti, ar pasirengę pasilinksminti“, – nuaidi raginimas publikai pašokinėti, kuri nors ir ganėtinai gausiai susirinkusi, tačiau nedrąsiai stebi bulgarų pasirodymą.
Energingos panos ir būgnininkas, tikras haremas, tik su kur kas geresne muzika ir talentingesniu pasirodymu, kurio metu skambėjo tokie kūriniai kaip: „Human Nature“, „Rape“, „The Nightmare Ends Tomorrow“, „21st Century Ignorance“, „Suicide“ ir kiti praturtinę žiūrovų žinias bulgariško metalo srityje.
Pasitraukus nuo scenos pirmajai apšildančiajai grupei, buvo galima paganyti akis į susirinkusiuosius. Metalistų sąskrydis – jei tai būtų madų demonstravimas, podiumu žengtų visų metalo srovių atstovai, nuo thrasherių iki blackerių, atradusių draugų besipoginant prie scenos ar eilėse prie gėrimų.
Antrieji scenoje pasirodė suomių death metal kolektyvas, gyvuojantis devynerius metus „Marianas Rest“. Besidairant po salę į gausiai susirinkusią publiką ir ieškant pažįstamų veidų buvo galima net krūptelti, kai po dramatiškai ilgos ir lyrinės preliudijos muzikantai šoktelėjo į mirtinąjį metalą. Akimirką buvo galima pagalvoti, kad kas koją buvo numynęs mirties šmėklai.
Pastarųjų pasirodymo buvo galima išgirsti tokius kūrybinius vaisius, kaip: „Glow From The Edge“, „South Of Vostok“, „The Weight“, „The Millennialist“ ir kitus.
Buvo įdomu stebėti atlikėjus, vienas iš gitaristų savo judesiais priminė Till Lindemann hammerio naują interpretaciją, tik gal kiek labiau primenančią naftos platformose ritmingai besidarbuojančius milžiniškus siurblius.
Kaip netikėtai atsidūrė, taip ir netikėtai pradingo nuo scenos suomių metalistai palikę jau apšilusius klausytojus su „Haddaway“ „What Is Love“ ir kitais nemariais kūriniais nušvitusiais naujomis spalvomis tamsioje metalistų jūroje.
Taikiniai ant veidų, žaibai ir žavingi meškėnai. Tikras folklorinis metalo džiaugsmas, nostalgiškai apeliuoja į tai kas miela ir gražu, tačiau tai daro su stipriu metalovu užtaisu. Apie ką čia? Taip, apie trečiąją grupę, pasirodžiusią scenoje „Ensiferum“. Suomijos herojinio folklorinio metalo grupė įkurta dar gūdžiais 1995-aisiais ugningai pradėjo pasirodymą. Gal kiek buvo persistengta su šviesomis, ne vienas buvo akinamas, tarsi bosisto sijono būtų maža, ypač, kai šis pakeldavo koją ant stiprintuvų (juokauju, nieko ten nesimatė).
Gerbėjų suomiams netrūko. Vieni teigė klausęsi jų dar pradinėje mokykloje, kiti, kaip antai lietuviškojo thrash metal pažiba Lina Vaštakaitė, grupės „Phrenetix“ vokalistė buvo dar 2008 m. vykusiame jų koncerte, kuomet tebuvo vos 14 metų.
„Panašu, kad turime techninių nesklandumų“, – prasitaria gitaristas, kuomet vokalistas bandė susitvarkyti su jo gitarą užklupusiomis problemomis. Kol pastarosios buvo sprendžiamos prasidėjo „Metallicos“ „Enter Sandman“ metalistų iš Suomijos versija, kuri buvo „pertraukta“ su „Ensiferum“ kūriniu „For Sirens“, per jį buvo galima ne tik skandinavišką Angusą išvysti, bet ir pasigėrėti klavišininko vokalo sugebėjimais.
„Nors nesam buvę Vilniuje, bet atpažįstam metališką ugnelę kiekviename iš jūsų“, – pasidžiaugia grupė, kuri pasirodymo metu padovanojo tokius kūrinius kaip: „Andromeda“, „Into Battle“, „Run From the Crushing Tide“, „Treacherous Gods“, „From Afar“, „Lai Lai Hei“, „Rum, Women, Victory“, „One More Magic Potion“, „In My Sword I Trust“, prieš pristatant pastarąjį, vokalistas išsitraukė aprūdijusį kardą, neaišku ar nuo priešų kraujo ar tiesiog nuo korozijos.
„Ensiferum“ palikus sceną neilgai trukus jos vietą užėmė tris dešimtmečius gyvuojantis švedų melodic death metal kolektyvas iš Švedijos „Dark Tranquillity“.
Solidus laimikis Lietuvos metalistams. Ši grupė pelnytai laikoma viena iš Švedijos death metal pradininkių, pradėjusių ir stipriai prisidėjusių prie mirties metalo plėtros šalyje, o „Dark Tranquillity“ frontmenas iki kaulo smegenų yra ištikimas ne tik šiai grupei (jis vienintelis išlikęs iš originaliosios sudėties), bet ir pačiam metalo žanrui. Mikael Stanne atstovavo ir kitas vienas garsiausių sunkiojo metalo grupes Švedijoje – „HammerFall“ ir „In Flames“.
„Atsiprašome, kad neatvažiavome anksčiau, turėtų būti keista, kai kažkokie keistuoliai švedai ant jūsų rėkia“, – ironiškai pasisveikina vokalistas, švenčiantis gimtadienį, kurio nepamiršo gerbėjai.
Viena mergina suskubo su gėle ant senos, o publika nors ir nelabai koordinuotai, tačiau sugebėjo sudainuoti „Su gimimo daina“. Šis gražus gestas labai pradžiugino „Dark Tranquillity“ vokalistą, kurio veido neapleido šypsena net ir tada kai jų pasirodymo metu kažkas iš publikos tyčia ar netyčia jį išmaudė plastmasinio bokalo turiniu.
Net nebūtų galima pamanyti, jog „rėkiantys švedai“, kaip patys save įsivardino pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Gerbėjų ir jiems netrūko. Jei šiaip per metalo koncertus dažniausiai gali sutikti visus pažįstamus pasilabini ar nors susilinksėti, tai šįsyk toli gražu nebuvo galima to padaryti. „Vakaris“ ketvirtadienio vakarą sutraukė daug metalistų. Galbūt pandemijos įtaka ar tiesiog seniai bebūta tokio kalibro vardų vienoje scenoje. Kad ir kaip ten bebūtų, buvo smagu matyti tokį kiekį žmonių, tą ne kartą akcentavo ir „Dark Tranquillity“ vokalistas Mikael Stanne,
Savo pasirodymo metu švedų grupė dovanojo net 16 kūrinių, iš kurių verta paminėti: „The Treason Wall“, „Identical to None“, „Atoma“, „Phantom Days“, „A Drawn Out Exit“, „Forward Momentum“, „Terminus (Where Death Is Most Alive)“, „ThereIn“, „The New Build“, „Lost to Apathy“, „Misery's Crown“.
Skandinaviško metalo fiesta su bulgarišku prieskoniu nurovė stogus. Nuotaikos nesugadino ir pasitikęs lietus, tačiau kas tas lietus metalistams, kai pečius dengia odinės striukės, o iš vidaus šildo pasibaigusio koncerto vaibas.
Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Mantas Daleckis.
_2020-01-20.jpg)
