RENGINIO RECENZIJA| Galingas grupės „Gojira“ sugrįžimas ir įspūdingas šou Vilniuje

Šių metų vasara gal ir nelepina gražiais orais, tačiau gerų koncertų – negaili. Dar palyginus neseniai metalistai šėlo Kaune su „Guns‘n‘Roses“, o „Lukiškių kalėjimo 2.0“ sienas drebino amerikiečiai „Avenged Sevenfold“, rugpjūčio 21 d. metalo koncertų estafetę perėmė prancūzų sunkiojo metalo meistrai – „Gojira“. Kaip visada apie viską nuo pradžių. Koncertų organizatorius „Live Nation“ galima pagirti, kad į Lietuvą sutraukia didžiąsias žvaigždes ir garsius muzikos pasaulio atstovus. Rugpjūčio 21 d. vyko net du šios agentūros suorganizuoti koncertai, vienas Kaune, kitas – Vilniuje. Tiesa, jei „Post Malone“ gerbėjai žinių stygiumi apie artėjantį koncertą nesiskundė, to nebūtų galima pasakyti apie „Gojira“. Likus kelioms dienoms iki Post Malone pasirodymo apšildantysis jau buvo aiškus, tačiau prancūzų atveju, net koncerto dieną nebuvo aišku, kas juos apšildys. Įdomu, jei prieš 15 metų Lietuvoje vykusio „Metallica“ koncerto metu nebūtų buvę aišku, kas juos apšildys, kiek žmonių būtų pražiopsoję tuo metu apšildančiosios grupės „Gojira“ pasirodymą? Šįsyk, jei ne pačių apšildančiųjų, death metal grupės „NECKBREAKKER“ iš Danijos, pasisakymas apie pasirodymą komentare po klausimu „Lukiškių kalėjimas 2.0“ facebook paskyroje, tai būčiau papildžiusi jį pražioplinusiųjų gretas. Vos penkerius metus grojantis kolektyvas paliko gerą įspūdį. Senas ir geras oldskūlinis defas, serviruojamas dar palyginus neseniai savo veiklą vykdančios grupės. Vokalistas, gal kiek priminė labai savo darbui atsidavusį karininką, nuo dūšios muštruojantį eilinius. Tokios frazės kaip: move up, movei in, ko gero dažniau skambėjo nei „Limp Bizkit“ dainoje „Rollin‘“ kelias valandas paliktoje ant repeato. Po maždaug 45 minutes trukusio pasirodymo, kelių mandagių moshų ir dėkojimo „Gojirai“ už galimybę juos apšildyti, danai paliko sceną. Tuo tarpu ant scenos virė paruošiamieji darbai, o šalia jos tirštėjo žiūrovų kiekis, dar kartą primindamas, ką reiškia sold out‘inis koncertas „Lukiškių kalėjime 2.0“. Truputėlį po aštuntos valandos scenoje pasirodė vakaro kaltininkai – „Gojira“. Ko gero nereikia pristatinėti šių, bemaž garsiausių metalistų iš Prancūzijos. Užtenka paminėti pora faktų: 2024 m. Paryžiaus Olimpinių žaidynių atidarymą su „Mea Culpa (Ah! Ça ira!)“ ir 2025 m. su tuo laimėta „Grammy“ statulėle, kaip geriausias metų metalo pasirodymas. Tiesa, jų sąskaitoje iki tol buvo dar trys „Grammy“ nominacijos. Šią statistiką galima prasigūglinti patiems, na, o koncerto įspūdžiais skubu dalintis. Dar liepą stebėjau tiesioginę transliaciją iš „Gojiros“ pasirodymo jau galima sakyti legendiniame grupės „Black Sabbath“ atsisveikinimo koncerte ir šiurpuliukai ėjo visu kūnu. Stebint gyvai – o, vaikyti! Pasirodymo metu daugiausiai dėmesio skyriau būgnininkui Mario Duplantier. Ne veltui šis virtuozas yra laikomas vienu geriausių metalo būgnininkų pasaulyje. Jo grojimo technika išties atima žadą, kaip ir neblogas humoro jausmas. Jei brolis Joe Duplantier demonstravo ganėtinai neblogus lietuvių kalbos kalbėjimo įgūdžius, tai Mario – rašybos. Vos ne kaip Mark iš filmo „Love Actually“ (neapsimeskit, kad nesat matę), Mario su publika susikalbėjo per ant kartono užrašytus sakinius ir pažadėjo 5 minutes nepertraukiamo būgnijimo su dvigubu pedalu. Ištesėjo. Sakykim. Mano galva, pritrūko kokių 30 sekundžių, bet ir tai gerai. O kad būgnininkui įtakos žiūrovams netrūko buvo galima įsitikinti įsuktais moshais. Jei kariniam „NECKBREAKKER“ muštrui pavyko įsukti kelis mandagius moshiukus, tai „Gojiros“ būgnininkui užteko it Mozei tik, kad su būgnų lazdelėmis praskėsti metalistų jūrą ir įsukti rimtą moshą, po kurio savaime sekė ir daugybė kitų. Buvo smagu klausytis „Gojira“ vokalisto Joe Duplantier pasisakymų: tiek palaikančių Ukrainą pristatant „Mea Culpa (Ah! Ça ira!)“, tiek ir asmeninio gyvenimo detalių, ypač dėl ryšio su Lietuva. „Mano žmona, Vilma, yra lietuvė, Vilnius mums yra antri namai į kuriuos gera sugrįžti. Mes dažnai po jį vaikštinėjame, tai yra tikimybė mums susitikti gatvėje. Man didžiulė garbė pasirodyti scenoje Lietuvoje po 15 metų“. 2010 m. „Metallicos“ turo metu, „Gojira“ pirmą kartą pasirodė Lietuvoje, kur Joe ir susipažino su savo būsima žmona. Miela, na bet grįžkime prie koncerto. O jame netrūko nieko. Vizualizacijos buvo pritrenkiančios, ugnies stulpai scenoje maloniai spirgino stovint net ir septintoje eilėje nuo jos, na o visos grupių narių energija buvo išties užkrečiama. Pasinaudojant banalia kliše reziumuojant visą koncertą – tik pozityvūs vaibai. Norėtųsi sulaukti „Gojira“ sugrįžimo, bet didesnėje erdvėje. Metalistų gretos Lietuvoje tik didėja, naujos kartos auga, tad ir kokį Vingio parką surinkti tikrai pavyktų. Tiesa, tą kartą su iš anksto praneštais apšildančiaisiais ir aiškiais pasirodymų laikais. Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian.