Į Loftą penktadienį publika rinkosi pasiklausyti grupės grupė „Chromatics”. Tai amerikiečių grupė iš Portlendo, kurią sudaro vokalistė Ruth Radelet, gitaristas Adam Miller, būgnininkas Nat Walker ir grupės siela ir prodiuseris Johny Jewel, kuris be visa ko yra ir multiinstrumentalistas. Grupės kūryba buvo pastebėta daugelio kino kūrėjų, tarp jų ir žymiojo Davido Lyncho, kurio seriale „Tvin Pyksas” buvo nufilmuotas ir šios grupės pasirodymas. Nemažiau dėmesio šiai grupei pridėjo ir kiti filmai bei serialai, tarp kurių verta paminėti „Drive” ir „Stranger things”. Grupė groja lengvą synth pop, elektro stiliaus muziką susimaišiusią su melancholiška nuotaika ir tekstais.
Saldus.
„Chromatics” apšildė grupė „Desire”, kurios dalis narių pavyzdžiui Johny Jewel – sutampa. Apšilimas buvo pavykęs, o klausytojai galėjo įvairių koverių, kad ir iš jau minėto filmo „Drive” garso takelio.
Grupė „Chromatics” atvykdama į Lietuvą žadėjo sugroti, tiek senos kūrybos iš „Night Drive”, „Kill for Love”, tiek iš naujojo albumo „Close to grey”. Svajingos dainos, apsvaigimas, 80-tieji… Tikriausiai šie žodžiai galėtų būti esmine grupės ir koncerto vizitine kortele.
Taigi, koncertas prasidėjo. Johny Jewel pasidžiaugė ir pašmaikštavo(„We didn’t know if anyone would come”, Nežinojome ar kas nors susirinks. V.B.), kad susirinko tikrai nemažai klausytojų. Grupė sugrojo „Night drive”, „Kill for love”, „Back to grave”, „Cherry”, „I’m on fire”, „Into the black”, „Shadow”, „These streets will never look the same” ir kt. kūrinius. Klausytojams koncertas neabejotai patiko, po kūrinių gan dažnai aidėdavo audringos ovacijos, ypač, kaip įprasta lietuviškai auditorijai prieš koncerto pabaigą arba jam pasibaigus. Auditorija tikrai liko patenkinta koncertu.Grupei publika taip pat padarė nemažą įspūdį, todėl grupės siela Johny Jewel paminėjo, kad dar tikrai sugrįš – galbūt jau kitą savaitę.
Rūgštus.
Grupės koncertas nepasirodė labai įspūdingas, nepaisant visai šaunių, gyvai keistų vizualizacijų. Jau tradicija tapo strobo lempos perdėtas naudojimas, ypač turint galvoje grupės atliekamą muzikinį stilių. Teko matyti ne vieną klausytoją bebraukiant ašarą – lempos švietė erzinančiai(apšvietėjams reikėtų nueiti į gerą techno tūsą, kad suprastų kaip sušviesti salę strobais). Nepaisant melancholiškos, svajingos muzikos ir dainų tekstų atlikėjos balso silpnumas ir kai kurių kurinių ne įdomumas ir tuštumas neleido sukurti tokios atmosferos, kurios tikėjosi šių eilučių autorius(publikai, rodos koncertas visai patiko). Iki to, kad galėčiau parašyti, jog koncertas tikrai paliko puikų įspūdį kažko trūko, galbūt sukuriamos atmosferos.
Labiausiai patikusios dainos: „Sound of silence”, „Into the black (Hey hey, my my)”, „Cherry” ir tai šiek tiek liūdina, nes geriausiai suskambėjo koveriai, o ne pačios grupės kūryba.
Koncerte lankėsi ir vertino Vladas Burokas
 (1).png)
