RENGINIO RECENZIJA | Pavasario pabaiga pajūryje: „Abii“ sugrįžimas (+foto galerija)

Kaip atrodo tobula diena Klaipėdoje besibaigiant pavasariui? Šeštadienis. Neskubėdamas atsikeli, pravėręs langą įkvėpi alyvų kvapo ir išgirsti, kaip kviečia jūra. Smėlis ir saulė jau pakankamai šildo, o vanduo maloniai geldamas kojas atgaivina, vėsus vėjas nupučia visas mintis apie praėjusios savaitės darbus. Ir kai atrodo, kad nieko daugiau tokią dieną nereikia, žinai, kad bus dar geriau, nes miesto gatvės pripildytos muzikos. Šiais metais gegužės 20-ą visa Lietuva jau 17-tą kartą švenčia Gatvės muzikos dieną. Jauniesiems muzikantams tai ypatinga proga pasidalinti savo kūryba ar atliekama muzika su kitais, įgyti patirties, pasidžiaugti gatvės praeivių plojimais ir šypsenomis. Nors muzikos tądien Klaipėdoje ir netrūko, maloniai nudžiugti turėjo tie, kurie tą vakarą apsilankė po Herkaus Kanto stogu. Čia turėjome progą išgirsti naująjį neseniai atgijusios elektroninio roko grupės „Abii“ albumą „Metanoiia“. Kai kurie šią grupę atsimena iš 2016-ų metų jaunųjų grupių konkurso GARAŽAS, kur duetas laimėjo pirmąją vietą. Po kelių metų tylos „Abii“ – Gyvi, ir pasiruošę dalintis savo kūryba. Neslėpsiu, žinau, kad ne viena laukiau jų sugrįžimo, o po tokio koncerto supranti, kad laukti buvo labiau nei verta. Atvykdami į gimtąjį pajūrį vaikinai apšildymui pasikvietė šių metų GARAŽO I-osios vietos nugalėtojus, stoner, groove roko grupę „Eiktubaiktu“. Klaipėdai pasisekė. Ši grupė nuo pirmos minutės prikausto dėmesį savo besiveržiančia jaunatviška energija. Kažkur pašonėje buvo galima išgirsti „kaip gerai“, „wau“. Abejingų nepalieka grupės vokalistės gebėjimas neverbaliai bendrauti su publika, jos spinduliuojamas mėgavimasis savo atliekamomis dainomis kviečia išgirsti dainų žodžius, į juos įsiklausyti. Nedidelė grupelė klausytojų, smilkalų kvapas, energingai spinduliuojamos emocijos pasklinda ore ir pasidaro labai jauku. Po tokio stipraus apšildymo Andriui ir Tautvydui turėjo būti ramiau sutikti savo klausytojus. Sakau ramiau, nes, pabandykit įsivaizduoti, koks jausmas po 5-ių metų lipti ant scenos antrą kartą (pirmasis vyko Kaune vos dieną prieš tai) ir dar su nauju albumu, naujai nešamais kuriamos muzikos jausmais, patirtimi ir sau keliamais lūkesčiais. Ir čia norisi dėkoti, kad galėjome tame pabūti su jais kartu. O kaip žinoti, kad buvome? Buvome čia su muzika? - Apsižvalgyti. Koncerte beveik nebuvo žmogaus, kurio kūnas nejudėtų. O atsimerkęs šiek tiek pasimeti ir nesupranti, kaip „Abii“ dviese sukuria tiek energijos ir dar ja taip meistriškai dalinasi. Per naujas ir senas dainas ši energija užpildo kiekvieną erdvės kampą ir įtraukia taip, kad išėjus dar ilgai norisi apie tai kalbėti ir niūniuoti įstrigusias melodijas. Koncerto metu jaučiamas smalsumas, jaudulys, įdomu stebėti grupės narių susikaupimą, emocijas veide, kaip akys užsimerkia grojant ir kažkur pasiklystama muzikoje. Apsižvalgiusi matau ir kitus smalsiai stebinčius, paskendusius, o galiausiai ir pati nugrimzdu tarp būgnų ritmų, gitaros ir elektroninių garsų, velniškai malonaus vokalo ir dainose sukauptų istorijų. Kai jau laikas atsibusti, pagauni save su visais šaukiant „pakartot“, nes dar norisi bent šiek tiek ilgiau pabūti kartu. Visi sutartinai prašo „Sibire“ ir mums suteikiama dar viena proga pabūti šios dainos skleidžiamame jautrume. Pasibaigus jai nepaleidžia jausmas, kad kažko dar trūksta. O gal tiesiog muzikai nurimus dar nesupranti, kas įvyko ir kur padėti energiją, kurios prisipildėme. Grupė pažada sugrįžti. Tikimės, kad jau šį kartą kelių metų laukti nereikės. Užpuolęs gerbėjų būrys dar bijo patikėti ir skuba fotografuotis, dalintis mintimis, rinkti parašus. Ir po visko, kai grupė jau skuba tvarkytis, pamatai vaikinų spindinčias akis, nors jiems dar sunku suprasti, kaip jaučiasi, nesunku patikėti, kad jie tikrai sugrįš. Tačiau visiems nenorintiems laukti primename ir kviečiame šį penktadienį apsilankyti Tamsta muzikos klube Vilniuje, kur „Abii“ užbaigs savo trumpąjį naujojo albumo pristatymo turą. Bei neužmirškime sekti naujienas, jų sulauksime visai netrukus. Renginyje lankėsi ir vertino Agnė Steponavičiūtė, fotografavo Peter Simon Bailey