Pasibaigus visiems sunkiesiems vasaros festivaliams, ne vienas metalheadas su nekantrumu laukė trijų death metal atstovų: „Baest“, „Aborted“, „Entombed A.D.“ ir jų turo „Hell Over Europe III“ invazijos. Ir kai visi indie rock, prog rock, alternative, ambient, post punk‘iniai bei kiti koncertai buvo aplankyti – galima sugrįžti prie ištakų, prie seno gero „juodošiaus“. Tad, traukiam savo odinį rūbą, nes metalistai varys į... ne, ne į klubą, beveik – į „Kablį“ (o kas sakė, kad turi rimuotis?).
Priešpaskutinis spalio ketvirtadienio vakaras, kaip visada spalvingas stoties rajonas, bepasibaigiančios darbo savaitės nualinti kūnai ir sunkėjantys žingsniai, vedantys „Kablio“ link. Prie įėjimo šmėžuojantys „odiniai žmonės“ ir vis labiau užuodžiamas cigarečių kvapas priminė, kad renkamasi ne į hipsterių (su visa derama pagarba jiems) šou. Juodųjų „kožų“ armija ir jų savininkai, išėję parūkyti per jau prasidėjusį danų „Baest“ pasirodymą.
Turo „Hell Over Europe III“ Vilniaus stotelė atidaryta.
Tamsybių valdovai atvėrė pragaro vartus, grupė „Baest“ tapo Sauronu, ėmusiu savo „pavaldiniams“ (a.k.a. klausytojams) duoti nurodymus, kaip jie turėtų elgtis. Na, o kad būtų įtikinamiau, naudojosi J. R. R. Tolkieno sukurta „juodąja kalba“.
Skirtingai, nei daugumoje koncertų, pirmoji grupė –„Baest“ nebuvo pasitikta pustuštės salės. „Juodošiaus armija“ ištikima savo mylimam žanrui su lig pirmosios grupės pasirodymu scenoje. Nors ir mosh pit‘o nebuvo įsukta, tačiau danų metalistams simpatijų netrūko. Kaip ir jų pačių indėlio jas bandant nusipelnyti. Nusipelnyta ir dar kaip.
„Baest“ pasitraukus nuo scenos, staiga užsidegusi šviesa privertė pasijausi beesant vampyru ar bent jau vienu iš kelių. Besisklaidantys dūmai veik patvirtino šį faktą, trumpam pamanius, kad gal va ir pakilo į orą keli iš jų.
Kol akių vyzdžiai stengėsi apsiprasti su nauju šviesos kiekiu, scenoje išniro grupės „Aborted“ gerbėjams jau puikiai žinomi karstai ir juose gerai matomi skeletai. Buvo pajunginėjami ledai, tikrinama technika, kurios skleidžiami garsai juntami ne tik ausimis, bet ir visu kūnu. Ilgą laiką kamavęs klausimas, kaip jiems pavyksta išsaugoti puikiai išlaikiusius skeletus, randa atsakymą – galbūt parsivežama aukų iš gastrolių? O gal tai „Baest“ nariai? Kol stebėjau danų pasirodymą ir mačiau, kaip nariai tarpusavyje ribotoje erdvėje sugebėjo judėti vienas kito neužkliudydami, pradėjau įtarti, kad gal jie šmėklos, tiksliau pora iš jų, kurių kūnai atsidūrę „Aborted“ grupės dekoracijose.
Kol buvo svarstomi visoms moterims svarbūs klausimai (kaip metalistai išsaugo savo lieknas figūras), šviesa užgęsta ir pro pravertas pragaro duris, išnyra belgų kolektyvas – „Aborted“.
Įdomus pastebėjimas: jei grupė „Baest“ savo įvaizdžiu atitiko „death metal“ grupės stereotipą, tai pamačius „Aborted“ būgnininką, Ken Beden, paprastai apsirėdžiusį, be ištaikingo „metal outfit‘o“ ramiai sau sėdintį, galėjai pamanyti, kad stebi „aityšnyko“ darbą (su visa derama pagarba visiems IT specialistams, be jūsų, iš esmės, nebūtų ir mūsų) kurio veido išraiška bylote byloja „it‘s just a typical day in the office“.
„Ei, jūs susirinkote ne į Miley Cyrus koncertą. Sukelkite triukšmo!“, – nuaidi paraginimas nerymoti, o judėti.
„Prieš kelerius metus kartu su „Kreator“ buvome Vilniuje, ar prisimenate?“, - užklausia „Aborted“ frontmenas, Sven De Caluwe. Negali nepritarti. Tikrai taip, puikiai prisimename ir ne tik su kreatoriais, bet ir su legendine „Sepultura“ bei „Soilwork“ Vilniaus „Siemens“ arenoje maišė dangų su žeme, betoną su aliuminiu, europiečius su Pietų amerikiečiais.
Šį sykį maišymasis vyko kameriniškesnėje aplinkoje, su ištikimiausiais gerbėjais. Kaip ir prieš beveik 3 metus, taip ir dabar nebuvo galima atsistebėti Sven De Caluwe vokaliniais gebėjimais. Retsykiais jis pasiekdavo tokio aukštumo natas, kurios nejučiomis jį tapatino su velociraptoriais iš „Jurassic World“ ir jų skleidžiamais aukšto dažnio garsais.
Kol eilučių autorė mintyse atgamino visus kada nors matytus filmus apie dinozaurus ir vieną sceną iš serialo „Draugai“ (kurioje Rosas Geleris skleidė minėtojo dinozauro garsus), „pragare“ virte virė gyvenimas. Smalos upeliai tryško į virš, visus buvo apėmusi masinė euforija. Tik vienas Ken Beden gyveno savo atskirą gyvenimą, tarsi nekalta siela būtų įkritusi į pačią pragaro tankynę.
„Turiu jums gerų ir gerų žinių. Liko dvi dainos ir toliau jūsų laukia „Entombed A.D.“.
„Aborted“ pasirodymo pabaigoje pavargęs žvilgsnis pradeda krėsti kvailytes, tad atrodo, kad skeletai ima atšilti, jų rankose atsiranda laužtuvai, o akys staiga žvelgia į tave, tarsi ieškotų naujos aukos ar asmens, galinčio juos pakeisti.
„Aborted“ palikus sceną imama laukti paskutiniojo turo „Hell Over Europe III“ kolektyvo – „Entombed A.D.“
Visoms mintims apie grupės „Aborted“ pasirodymą nusėdus virtualioje erdvėje, staiga iš visų kampų ima persekioti rūkas. Toks jausmas, lyg būtum atsidūręs siaubo filme, kuriame kažkas ryžtasi tave nunuodyti. Rašai, o į tave slenka dūmai. Siurrealus jausmas.
Išdėstomi rankšluostukai, nuplėšiami ankstesnių grupių setlistai, išstatomas alus (su laipsniais ar ne, neaišku, I'm not here to judge) ir 1-2-3 važiuojam!
„Aš jūsų nematau, kur jūs? Smagu sugrįžti, kiek iš jūsų buvo „Kilkim Žaibu“ festivalyje? – pasiteirauja L-G Petrov‘as, kartu prašydamas išjungti šviesą. Pora dainų jis priminė nelabąjį besidangstantį priešais kryžių (a.k.a. šviesas), kol galiausiai jo neliko ir jis galėjo lengviau atsipūsti.
Išjungus apšvietimą, grupės „Entombed A.D.“ narius pasidarė gana keblu matyti. „Daug garso, mažai šviesų“, – kaip beveik pasakytų toks vienas mūsų trubadūras, kurio vardo nereikia minėti.
Nepaisant to, oldskūliniai death metal veteranai, padarė tai, ko nei vienai iš ankstesnių grupių nepavyko padaryti – įsuko mosh pit‘ą , į kurį įsitraukė nemažas kiekis publikos.
Kol vieni sukosi bene metališkiausios tradicijos ritmu, retsykiais šviesos ruoželyje pasirodantis „Entombed A.D.“ gitaristas – Guilherme Miranda, užkabino pavydo kirminą. Priežastis labai elementari – tobuli plaukai. Ar pastebite tendenciją, jog jei esi bičas, metalistas ir su ilgais plaukais, tai pas tave jie yra sveikesni, žvilga ilgiau ir atrodo gražiau nei ką tik iš kirpyklos išėjusios panos? Kaip jiems pavyksta išlaikyti tokius gražius plaukus? Ar kažkuo specialiu tepa (nekaltų mergelių...) ar tiesiog mažiau stresuoja? Gal kai dirbi patinkantį darbą, esi laimingas, nepatiri tiek streso ir turi gražius plaukus? Na, klausimas atviras, jei netyčia šią recenziją skaitytų koks ilgaplaukis metalistas su sveikais plaukais, pasidalinkite savo gražių plaukų receptu, būsime dėkingi!
Truputį nutolus nuo pirminių minčių, grįžtame prie koncerto reziumavimo. Tai ar patiko? Tikrai taip. Visada širdis atgyja, nuotaika pasitaiso klausantis patinkančios muzikos. Ne vienas metalheadas išėjo pakylėtas, su mintimis kada gi kitą kartą jam reikės išsitraukti savo odinį rūbą?
Koncerte lankėsi ir vertino Rūta Paitian
