Darbo savaitės pradžios vasarą būna sunkios. Dar taip neseniai būta gamtoje ir kai staiga reikia eiti į darbą – išties nėra smagu, beeet pirmasis liepos pirmadienis buvo ne toks ir sunkus. Liepos 4-ąją JAV minėjo savo Nepriklausomybės dieną, o Vilniuje menų fabrike „Loftas“ rimtą tūsą užkūrė amerikiečių rokeriai „Red Fang“. Tad apie viską nuosekliai.
Pirmieji žaviajame „Lofto“ kiemelyje pasirodė „The Ramones“ tradicijų nešėjai „Egomašina“. Nesvarbu kiek kartų matei šios grupės pasirodymus, jie visada labai pradžiugina ne tik skambesiu, bet ir įvaizdžio elementais. Nuo „Breaking Bad“ laboratorijos atstovų iki vaikų knygų herojų. Pastarąjį kartą bosistas priminė „Where‘s Waldo?“ personažą, tik vietoje raudonų ir baltų juostelių megztinio, jį puošė grupės „Red Fang“ marškinėliai.
Egomašiniečiai užvedė linksmybes. Jaunieji žiūrovai scenose prieangyje priminė jūrą, tad girdint dainos eilutę „Jūros banga neša mane“, išties buvo galima pasijausti tarsi paplūdimyje. Tuo tarpu vyresni sėdėjo jaukiai įsitaisę ant sėdmaišių ir iš tolo stebėjo koncertą. Ko gero prisimindami dar neseniai prabėgusius laikus, kai patys davėsi prie scenos.
„Ačiū, kad atėjot, žiauriai laukiam Red Fang, žiauriai gera grupė, žiauriai patogios maikės“ , – nuskamba atsisveikinimas nuo scenos, palydimas paskutiniu kūriniu, per kurį rūkstantys dūmai raudonų būgnų fone privertė susimąstyti ar egomašiniečiai nepaliks scenos dūmų pavidalu. Nepaliko. O jei ir kas būtų įvykę, „Z“ kartos atstovų klumpakojis prie scenos kaip mat būtų jį užgesinę.
Visada būna įdomu sužinoti ką muzikantai mano matydami kitų grupių gyvus pasirodymus. Kol buvo laukiama pagrindinės vakaro grupės, pavyko užkalbinti kelis muzikantus publikoje stebėjusius „Egomašinos“ pasirodymą, vienas iš jų pasidžiaugė, kad matosi nuoširdumas, kuris labai įkvepia.
Tuo tarpu scenos užkulisiuose buvo galima stebėti „Red Fang“ narių pasiruošimą. Retai pasitaikanti proga, kuri daug ko išmoko. Vienoje pusėje grupės gitaristas efektingai daro jumping jack‘sus priversdamas pasukti galvą kodėl šių eilučių autorė tik moka už sporto klubą, bet jo nelanko, kitoje – kas bėgioja su spausdintais setlistų lapais, o kas klausosi greitųjų lietuvių kalbos pamokų, kurių žinias vėliau demonstravo scenoje.
Ir atėjus nustatytam laikui amerikietiškojo roko vėliavnešiai užkilo į sceną ir pradėjo savo pasirodymą.
Buvo smagu matyti scenos prieangyje tiek daug pašėlusių žmonių, įsisukusių į ne vieną moshą. Tarp pastarųjų buvo galima išvysti ir žinomų veidų, nuo ką tik scenoje pasirodžiusių egomašiniečių, „McLoud“ ar šiek tiek atokiau stovinčių „Orb“ atstovų, kurie it proud papa stebėjo linksmybes tiek ant scenos, tiek ir šalia jos.
„Ačiū, kad šokate, mums nuo to linksmiau“, pasidžiaugia „Red Fang“ vokalistas, netrukus it nuotakos puokštę numesdamas būgnininko lazdeles publikai, o kai pamatė asmenį, kuri(s) ją sugavo tarstelėjo „ Tu ištekėsi už John“.
Po šių „piršlybų“ ir naujo požiūrio į būgnų lazdelių ir galimai į gitaristų mėtomus guitar pickus minia dar labiau įsišėlsta su vandens ir alaus fontanais, ant rankų nešiojamais melomanais ir vokalisto lietuvių kalbos žiniomis nuo sklandaus „ačiū“ iki šiek tiek komplikuoto „Į sveikatą“.
Tai mūsų pirmas turas po kovido ir tai mūsų paskutinė turo stotelė. Pirmą kartą lankomės Lietuvoje ir esame labai sujaudinti tokio šilto priėmimo.
Beprotybė, rokenrolas, gaivališki moshai, šlapių marškinėlių konkursas, skrydžiai nuo scenos, kuriuos lydėjo „Red Fang“ narių šypsenos. Išties įspūdinga, kai grupė tiek gerai groja, kad publikos šėlionės tampa neatsiejamu pasirodymo elementu. Kiekvienas galėjo pasijausti rockstaru.
Encore nebuvo, nepaisant labai atkaklių publikos skandavimų, vienas iš žiūrovų net ant scenos buvo užsilipęs ir į mikrofoną skandavo „One more song“, bet amerikiečiai nesugrįžo. Tačiau tai nesumažino to rokenroliško vaibo, išlikusiu dar ilgai po koncerto.
Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Vytenis Jurevičius
