RENGINIO RECENZIJA | Metų pradžia metalo ritmu festivalyje „Vilkų žiema“ (+ foto galerija)

Sausis smagus laikas metuose, ne tik todėl, kad žiema jau be kalėdinio „špakliaus“ ar kad gali save apgaudinėti su „nauji metai – naujas aš“ požiūriu, bet kad ir šalčiausių metų laiku gali pabūti festivalyje. Smagu, kad „Kilkim Žaibu“ turi savo žieminę versiją, kuri metai iš metų „pavalgydina“ alkanus metalistus kokybišku metalu. Šie metai nebuvo išimtis. Sausio 27 d., šeštadienį, „Vilkų žiemos“ programą pradėjo gerai žinomi lietuvaičiai „Juodvarnis“. Dar palyginus neseniai teko juos matyti sambūrio „Mercury Booking“ organizuotame „Negativus II Kablys“ koncerte su kitomis lietuviškojo metalo pažibomis. Šįsyk jie pradėjo vakarą nupūsdami dulkes nuo ankstesnių albumų. Galima sakyti, kad turėjome istorijos pamoką, skirtą prisiminti ir galbūt naujai įvertinti „Juodvarnio“ kūrybą. Pasibaigus pirmajam pasirodymui, netikėtai buvau paprašyta pasidalinti kurios grupės pasirodymo labiausiai laukiu. Kamera ir prieš akis išdygęs mikrofonas suveikė it atminties tryniklis iš filmo „Vyrai juodais drabužiais“, kai sugebėjau užmiršti ne tik vakaro metu turėsiančių pasirodyti grupių pavadinimus, bet ir faktą, kur esu. Šalia suglumusio žvilgsnio ir ilgai tęsiamos „aaaaa“, sugebėjau išlementi: „Tos, kuri jau grojo“. Smart move, kai atmintis paveda, tai nors duoklę galima atiduoti lietuviškajam metalui ir to vakaro jo atstovams „Juodvarniui“. Antroji scenoje pasirodė multiinstrumentalistė kūrėja Lili Refrain ir Italijos. Ištikimi žaibų gerbėjai galėjo atsiminti jos pasirodymą praėjusiais metais festivalyje. Po kiek daugiau nei pusmečio italė buvo sutikta Vilniuje. Man asmeniškai neteko jos matyti anksčiau, bet paliko gerą įspūdį. Tikrai labai talentinga garsų kūrėja, tačiau vizualiai kiek nublankusi kitų grupių kontekste. Šalia jos kuriamų garsų istorijų, norėjosi matyti daugiau vizualių šou elementų. Bent multimedijos ekrano su jos įvaizdį ir kuriamas melodijas atitinkančia tematika. Kaip su viena drauge kalbėjom, būtų įdomu jei šalia jos vyktų koks spektaklis, ji dainuotų, grotų, o šalia vyktų koks veiksmas. Nepaisant to, kad vizualiai pritrūko kažko daugiau, tikrai susiklausė. Tretieji scenoje pasirodė islandai „Misþyrming“. Vos juos išvydus galima buvo pagalvoti, kad jie ką tik buvo „išspjauti“ neseniai išsiveržusio ugnikalnio, esančio Grindaviko mieste. Tarsi gyvi dvikojai pelenų žmonės atliekantys juodąjį metalą ir kuriantys atitinkamą atmosferą. Būtent jiems ir pavyko užvesti pirmąjį vakaro circle pit. Ketvirti scenoje pasirodė kiti juodmetalio atstovai „Darvaza“. Energijos užtaisas, kuriamas dviejų šalių motyvais juodmetalio tradicijomis: norvegiškasis santūrumas ir itališkas karštumas. „Darvaza“ pasirodymą vainikavo Simono Jurkevičiaus iš „Luctus“ kruvinas pasirodymas scenoje. Multinacionalinis šou su stipriausiais elementais. Gaila, kad tik vienam kūriniui, norėjosi daugiau! Penktieji scenoje pasirodė vakaro headlineriai airiai „Primordial“. Prisipažinsiu, kaskart susiejus faktą, kad airiai turi ir gero metalo prunkšteliu, nes vis sieju šią šalį su airiškuoju pankroku ir folkroku, tačiau metalo tradicijos ne ką prastesnės. Nutrūkusi kilpa ant kaklo, siaubas akyse ir gera juodošiaus dozė, taip tai „Primordial“. Matėsi, kad nemaža dalis susirinkusiųjų būtent dėl šios grupės ir atėjo. Na bus įdomu išvysti tą filmuotą apklausą ir tuo įsitikinti. Vakarą uždarė „Metal Dj“ pasirodymas, kurį stebėjo ko gero ištvermingiausi „Vilkų žiemos“ lankytojai. Ar patiko? Tikrai taip. Manau, kad labiausiai turėjo patikti black metal gerbėjams. Net trys iš eilės vakaro grupės tokį paserviravo. Belieka laukti kitų ir metų. Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Milda Prušinskaitė.