RENGINIO RECENZIJA | Jei „Timid Kooky“ būtų „Tinderyje“ ir stipri „1000Mods“ turo pradžia Vilniuje

Spalio 6-ąją, ketvirtadienio vakarą Vilniuje buvo galima iš naujo pajusti šiųmetį „Devilstone“ vaibą ir tą „bokso mačą“ tarp „Rytų“ ir „Vakarų“ scenų. Jei Anykščiuose reikėjo pasirinkti ar anksčiau išeiti iš „Rytų“ scenoje pasirodžiusios stoner metal grupės „1000Mods“ koncerto ir skubėti pasiklausyti „Vakarų“ scenoje driokstelėjusių black metal legendų „Mayhem“, tai šįsyk graikai turėjo kitą varžovą, tuo pačiu metu Rygoje koncertavusius anglų rokerius „The Cure“. Pasirinkimas nebuvo lengvas, bet stonerio mėgėjai rinkosi į „Kablį“, kuriame laukė „1000Mods“ apšildančiosios grupės „Timid Kooky“ pasirodymas. Lietuvaičiai „Timid Kooky“... Ko gero tiems, kurie yra nors kartą matę jų pasirodymą gyvai iškyla mintis, kad egzistuoja gyvybė kažkur ne žemėje. Juos stebint atrodo, kad nusileidusios ateivių lėkštės, atidarė savo šviesos liuką ne tam, kad kažką pasiimtų, bet kad paliktų. Ir paliko. Todėl, mes turime „Timid Kooky“ ir tai galėtų būti jų grupės susikūrimo istorija, apie kurią visi žino, tik garsiai nekalba. „Esame Timid Kooky“. Grojam tik linksmą roką, only happy people“, – nuskamba grupės frontmano patikinimas, leidęs susidaryti įspūdį, kad „only sad people“ tuo pačiu metu Latvijoje „gydosi“ su „The Cure“. Tuo tarpu scenoje tikras bardakas, bet toks, į kurį gera žiūrėti ir kurio net neurotikų su OCD nekliudo. Vienu metu ateina kažkoks čiuvas su saksu pagroti, tiesiog praeina pro žiūrovus ir užsilipa ant scenos. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad tai ne šiaip čiuvas, o saksofonistas Arminas Višinskis. Šiaip labai vykęs sprendimas. Smagu vis dažniau išvysti saksofonistų ir alternatyvos bendradarbiavimų. Atneša naujų spalvų. „Aš neperdėsiu sakydamas, kad „1000Mods“ mus išsirinko iš visų Lietuvos grupių“, – ironizuoja „Timid Kooky“, čia pat pratęsdami, kad netrukus jie paliks sceną, užleisdami sceną stonerio baliui. Tokių kalbų beklausant susidarė įspūdis, tarsi būtum atsidūręs kokiam keistam „tinder“ pasimatyme, kur čiuvas ar iš nepasitikėjimo savimi ar tiesiog stengdamasis, kad ne jis, o pana norėtų kuo greičiau nuo jo pabėgti, įrodinėja kuo yra blogas. Tik vietoje „mašinos neturiu, nevairuoju, esu baltarankis, juokiuosi iš rimtų dalykų, buvau chuliganas, turiu daug psichologinių problemų, su kuriomis nesitvarkau“, „Timid Kooky“ keičia į „jums vis tiek neįdomu, kad kurį laiką mes nekoncertuosim, vis tiek neperkat mūsų įrašų, ir t.t.“ „Timid Kooky“ pabaigus savo pasirodymą, buvo galima stebėti kitą performansą, pavadinimu garsistų, šviesų dailininkų (ar kaip juos korektiškai reikėtų vadinti) pasiruošimas graikų pasirodymui: nuo čiuvako su cigarete dantyse kažką darančio su daug laidų, išimtų iš kažko panašaus į routerį tik su daugiau skylių iki neaiškios „Windows 95“ kompiuteriuose (kas nors dar tokius prisimenat?) tikrai buvusios šachmatų partijos, kuri keistai žybčioja keičiantis apšvietimui. Na, bet šis pasirodymas buvo trumpas ir ilgai netruko (that‘s what she said). Netrukus scenoje pasirodė pagrindiniai vakaro kaltininkai „1000Mods“, taip energingai pradėję pasirodymą, kad klausantis pirmųjų kūrinių ir stebint būgnininką atrodė, kad jis sėdi ant kokio ugnikalnio kraterio ir vis šokinėja, kad nenudegtų savo sėdynės. „Labas vakaras, kaip gera ir vėl jus pamatyti“, – pasisveikina „1000Mods“ vokalistas, –„ Tai mūsų pirmoji europinio turo stotelė. Ar jau pakankamai įšilote?“. Raudoni veidai ir po truputį kūnais čiurlenantys prakaito upeliai geriausiai atsakė į šį klausimą. Viso pasirodymo metu nenuleidau akių ne tik nuo to, kas dedasi scenoje, bet ir nuo minėto garsistų/šviesų dailininkų pulto. Aišku, tai neišvengiama, kai atsistoji už jų, bet išties buvo smagu matyti jų darbo užkulisius: nuo „Cirque du Soleil“ performansų, stovint ant labai kvestionuotinų kėdžių ir filmuojant grupės pasirodymą socialinių tinklų profiliams, iki headbanginimo sukiojant svirteles, spaudant mygtukus ir pagaunant vieni kitų žvilgsnius, kurie sakytų: „seni, bet tai gerai varo“. Na ir aišku neišvengiamai more relatable nedidelės ataskaitos antrosioms pusėms, ką veiki ir su kuo. Bet žiauriai cool, kai gali ne tik nufotografuoti kompiuterio ekraną ir atsiųsti nuotrauką su žinute atleisk, mieloji, vis dar dirbu, bet įsijungti video chatą ir stebėti patį koncertą. Na, bet grįžkim prie veiksmo scenoje. Visada galima teigti, kad koncertas geras, jei daugiau jame mėgaujiesi muzika, nei viską iš eilės fotografuoji ar filmuoji. Tokiu atveju atsiduri daugeliui šiuolaikinių žmonių nežinomoje vietoje, kuri vadinasi „čia ir dabar“ nei gerai pažįstamoje „tada, tik kai pa‘like‘ins ir pakomentuos“. Pastaroje atsidūrusiųjų būta, bet kur kas daugiau matėsi pirmojoje vietoje buvusių žmonių. „Deviltone“ jų pasirodymas labai ištaškė tiek tiesiogiai (nes jis vyko per lietų) ir netiesiogiai, buvo labai geras. Šįsyk „Kablyje“ jis taip pat labai ištaškė. Ir kaip galima nesitaškyti skambant tokiems kūriniams, kaip: „Electric Carve“, „Loose“, „ Low“, „The Son“, „Pearl“, „Lucid“, „Vidage“ plius matant kaip atsakingai kiekvienam kūriniui parenkamas labiausiai jo temą atitinkantis apšvietimas (taip, labai rekomenduoju atsistoti už minėtosios tam tikrų asmenų darbo vietos, tikrai bus įdomu). Taip nei daug, nei mažai, po 14 dainų setlisto graikai „1000Mods“ paliko „Kablį“ aplankę Lietuvą jau antrą kartą per pastaruosius tris mėnesius. Būta gero stoner baliaus, išsitaškyta iki šlapio keliaus. Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian