Šių metų spalio 16 dieną įvyko dar vienas nepaprastas šiuolaikinės muzikos festivalio ,,Gaida“ koncertas, kurį atlikto Vilniaus kvartetas bei soprano balso savininkė Gunta Gelgotė. Festivalio ,,Gaida“ kūrinių atlikimas nenuvylė ir kelia džiaugsmą savo kokybe. Be to, džiugu, jog festivalis šį koncertą dovanojo publikai.
Tai yra puikus žingsnis norint įtraukti žmones, kurie galimai iki šiol nėra lankęsi šiuolaikinės muzikos festivalyje (į akis kliuvo žmonės, nešini alumi. Galbūt kai kuriems tai buvo dar tvirtesnis ramstis vidiniam nusiteikimui, kuris pridedamas alaus. Kaip jaudinamoji priemonė, tai ko gero labiau leido įsilieti į koncertą, o pagal tradicinę kultūrinę pažiūra, atsidavimas meno teikiamam malonumui yra doro žmogaus dvasios liudijimas, tad galimai padaugės dorų žmonių!).
Iš kitos pusės, salėje susirinko daugybę žmonių, o tai, žinoma yra puiku: tai sukelia didesnes ovacijas atlikėjams, bei, žinoma, tai gali būti tam tikras ir Lietuvos muzikos bendruomenės džiaugsmas, jog į koncertą susirenka ne tik šios bendruomenės nariai. Be to, tikrai malonu ir džiugu, jog Vilniaus kvarteto atlikėjai taip pat ėmėsi ne tik atlikimo, bet ir pasakojimo: atliekant paskutinį šios programos numerį atlikėjai informavo, jog šis kūrinys yra sudarytas iš šešių dalių.
Kodėl tai svarbu? Nes vargu, ar yra kažkas keistesnio, nei dalių tarpuose (kuomet atlikėjai pabaigia vieną dalį, po kurios seka tyla) atsiranda netikėtos ovacijos, nors kūrinys nebuvo pilnai išpildytas. Toks ,,apsidraudimas“ dar kartą liudija ne tik apie atlikėjų profesionalumą, bet ir nusiteikimą. Galimai kritišką pastabą galėtų pasakyti tie, kurie teigtų, jog mūsų kompozitorių muzika yra nublokšta paskutinio šio koncerto kūrinio,- Phillipo Glasso (g.1937) kvartetas numeris 3 ,,Mishima“ (1985). Šiai kritikai atremti galime pasinaudoti tiek pačio koncerto, tiek koncerto vedėjos nuoroda, kad šis koncertas yra skirtas vieno iš Amerikos avangardinio filmo kūrėjų, mūsų tautos pasididžiavimo Jono Meko (1922-2019) garbei bei atminimui.
Taipogi galime pasidžiaugti, jog mūsų kompozitorių pasirinkti kūriniai turėjo tiesioginį ryšį su Jonu Meku: Juliaus Juzeliūno (1916-2001) ,,Gėlių kalbėjimo“ (1985) tekstą sukūrė būtent Jonas Mekas, taip pat kaip ir Bronio Kutavičiaus (g.1932) kūrinio ,,Ant kranto“ (1972) eiles. Tuo tarpu kuo buvo susiję Tristano Pericho (g.1982) ir Phillipo Glasso kūriniai nebuvo paaiškinta. Ar tai buvo tiesiog pasirinkti kūriniai didesnėms emocijoms sukelti?
Bet kokiu atveju, koncertą vertinčiau gerai, ypač faktą, jog jis nebuvo mokamas. Tikiu, jog kiekvienas meno festivalis, įtraukiantis ir nemokamus renginius plės savo publikos, bei tuo pačiu bendrą kultūros lygį mūsų visuomenėje.
Renginyje lankėsi ir vertino Justas Stankevičius
.jpg)
