RENGINIO RECENZIJA | „Bury Tomorrow“ ir „August Burns Red“ turas aplankė Lenkijos sostinę (+ foto galerija)

Lapkričio 13 dieną įvyko itin ilgai lauktas bendras britų „Bury Tomorrow“ ir amerikiečių „August Burns Red“. „Bury Tomorrow“ dar šią vasarą viešėjo Lietuvoje, “Devilstone” festivalyje kur daugeliui tapo atradimu, o fanams nuostabia staigmena – ne kasdien metalcore išgirsime Lietuvoje, o kur dar vienos pagrindinių grupių statusas viename didžiausių Lietuvos festivalių. Apžavėti seni ir nauji gerbėjai galėjo dar sykį išgirsti šiuos vaikinus Varšuvoje, tačiau apie viską nuo pradžių… Turui artėjant prie pradžios teko išgirsti ne itin malonias naujienas – „Thornhill“ ir „Miss May I“ nebedalyvaus. Greituoju būdu prie pagrindinių dviejų grupių prisijungė prancūzų ir vokiečių projektas „Novelists“, kurie sulaukė nemenko publikos palaikymo – grojant „Heretic“ įsisuko circle pit ir judesys prie senos nemažėjo iki pat pabaigos. Vokiečio vedini romanistai taipogi atliko „A Bitter End“, „Terrorist“, „Smoke Signals“, „Lost Cause“, „Gravity“ ir „Do You Really Wanna Know?“ - viso septynias dainas iš savo repertuaro. Šiame ture „ABR“ ir „BT“ vis keičiasi vietomis – Lenkijoje antrieji koncertavo „Bury Tomorrow“. Verta pastebėti, jog tai nedarė įtakos nei koncerto laikui, nei produkcijai – abi grupės gavo apie valandą laiko, pilną apšvietimą ir užtaisytas CO2 patrankas. Suskamba ir Lietuvoje koncertą pradėjęs „Choke“ iš naujausio albumo „Cannibal“. Tiesa, šis albumas greit praras „naujausio“ albumo vardą, mat 2023-ųjų pavasarį pasirodys „The Seventh Sun“. Banguojanti klausytojų jūra rankomis bando pasiekti ne tik vokalistą Dani, bet ir lubas – galbūt ten viršuje gaivesnis oras? Žinoma, publika juda pagal „Black Flame“ ritmą tačiau oro „Proxima“ salėje tikrai trūksta – karštis, drėgmė ir gretimame kambaryje įrengtas rūkomasis. Neįsivaizduoju šios erdvės funkcionuojančios vasaros metu, kada temperatūra lauke pasiekia 30 ir daugiau laipsnių. Ketvirtąją vakaro dainą „Cemetery“ iš „Earthbound“ albumo laikyčiau silpnesniu setlist‘o pasirinkimu - ypač žinant, jog EU turo dalis neteko „Man on Fire“. Po „Cemetery“ suskamba vienas iš dviejų naujų singlų – „Life (Paradise Denied)“. Šio, kaip ir „Death (Even Colder)“ nesitikėkite naujame albume – matyt šis duo buvo skirtas pristatyti naujus grupės narius ir kryptį kuria „Bury Tomorrow“ eis. Na, o sekanti koncerto daina „Abandon Us“ tikrai bus „The Seventh Sun“ albume. Išgirdus šį kūrinį supratau, jog „Bury Tomorrow“ lieka prie savo šaknų ir sudėties pokyčiai tik papildė grupę – drąsiai galima spausti „pre-order“ ir laukti kovo mėnesio. Vėliau skambėjo „Earthbound“, „The Age“ ir šviečiančius telefonus į viršų pakėlęs „Better Below“. Koncertui artėjant prie pabaigos išgirdome ir dar niekur negirdėtą „Boltcutter“, kuris taipogi savo vietą turi 2023-ųjų leidime. Paskutinės dvi „Bury Tomorrow“ dainos „Cannibal“ ir „Death (Even Colder)“ išsunkia paskutines jėgas ir galvoje palieka tik dvi mintis – „norim dar“ ir „kada vėl Lietuvoje?“. Dvidešimtmetį minėsiantys „August Burns Red“ koncertą pradėjo atlikdami „Chop Suey!“. Keistas sprendimas? Na, šie vaikinai scenoje tradiciškai avi flip-flops‘us, šaltuoju metų laiku leidžia Kalėdinius cover‘ius ir puikiai atspindi savo šūkį „Angry Music For Happy People“ (liet. Pikta muzika laimingiems žmonėms), tad iš jų galime tikėtis ir ne visai rimtų sprendimų. „System of a Down“ muzikos laikas baigiasi, kai užgroja „Vengeance“ ir kiek vėliau „Bloodletter“ ir „Paramount“ - suprantu, jog klasikinis „ABR“ skambesys mus lydės visą valandą. Dvidešimt metų ir jokių didesnių eksperimentų - Jake Luhrs vedini Pensilvanijos atstovai išlieka ištikimi sau, o gerbėjai žino ko tikėtis ir su nekantrumu laukia taipogi 2023-ų kovą pasirodysiančio „Death Below“. Tiesa iš šio albumo dainoms koncerte vietos neatsirado. Ar galime labai pykti kai girdime „Meddler“ ar „Back Burner“? Absoliuti klasika metalcore scenoje prie kurios it vyšnaitė ant torto puikiai tinka užkurti mosh pit‘ai. Pandemijos pradžioje išleisto albumo „Guardians“ kūrinys „Dismembered Memory“ kalba apie iššūkius, kuriuos patiriame ne tik savo kūne, bet ir mintyse. Anot Jake, tai ypač tapo aktualu COVID laikotarpiu. Tiek „ABR“, tiek „BT“ nevengė bendrauti su gerbėjais, kalbėti apie psichinę sveikatą ir pastebėjus pokyčius žmonėse skirti jiems daugiau laiko. Vakarui einant į pabaigą suskamba „Composure“, su „A Day To Remember“ vokalistu Jeremy įrašytas „Ghosts“ ir „Defender“. Tie kas turi dar bent kiek jėgų ruošiasi paskutiniam šturmui, silpnesni skuba prie atributikos ar rūbinės. Beje, marškinėliai kainavo 120 zl (apie 25e), o rūbinėje teko atseikėti keletą grynųjų. Tie kas dar be paltų ar striukių bando išspausti paskutinius prakaito lašus pagal „King of Sorrow“, „Mariana‘s Trench“ ir finalinę „White Washed“. Jokių bisų, grynas modernus metalas su keliolikos minučių pertraukomis tarp grupių ir draugiški susitikimai su grupėmis prie atributikos – keletas žodžių, bendra nuotrauka ir plačios šypsenos visų veiduose – „Angry Music for Happy People“.