Fortepijonas, armonika, violončelė. Gerai žinomų Alinos Orlovos kūrinių ir violončelės variacijos, išsinėrimas iš šventinių megztinių, artėjimas prie visiškai nepažįstamų Naujųjų metų. Laikas, kai po oda sproginėja nekantrumas, tačiau kartu žinai, kad ramuma yra ne tik tavo daina, bet ir sesė. Toks Alinos koncertas gruodžio 29-ąją įvyks sostinėje.
Metų sandūros mistika A. Orlovai nepaprastai tinka. O dar kokia erdvė – 1939 metais „Vaidilos“ teatras buvo pavadintas Vilniaus skrajojamuoju teatru!
Skrajojanti Alina, magiškai sugebanti paskui save išskraidinti ir klausytojus, visuomet sukuria išskirtinę atmosferą salėje. Kaip sakė gerbiamas britų kritikas Kieronas Tyleris, kartą apsilankęs atlikėjos koncerte Hamburge:„Alina nekoncertavo. Ji transliavo. Ji pati buvo muzika.“
Kalėdoms tinka lėtas šokis. Kita vertus, A. Orlovos vaikystės prisiminimuose tai – labai gyvas laikas.
„Visų svarbiausias buvo šventės laukimas, kai vis bandai namuose rasti paslėptas dovanas, nori sužinoti, ieškai. Tas ieškojimo procesas vaikystėje buvo su niekuo nesulyginamas. O kartą per Kalėdas esu gavusi dovanų magnetofoną. Ta dovana man labai daug reiškė, ilgai jos prašiau“, – kalbėjo dainininkė.
Alina ką tik koncertavo Gdanske, laukia ilgesnės gastrolės užsienyje. Lietuvoje šiais metais A. Orlovą dar bus galima išgirsti pajūryje – Palangoje ir Klaipėdoje. O gruodžio 29-osios koncertas bus vienintelis ir paskutinis šių metų pasirodymas Vilniuje.
Koncerte, lydimi violončelės variacijų, skambės ir A. Orlovos kūriniai iš debiutinio albumo „Laukinis šuo dingo“, ir tos dainos, kurias autorė kinematografiškai sumezgė į 2010-ųjų albumą „Mutabor“. Pagaliau, jos pasaulietiškoji kūryba iš puikiai Europos kritikų įvertinto rinkinio „88“ ir naujausiojo albumo „Daybreak“ muzika. Koncerto bilietus platina bilietai.lt.
_2020-04-01.jpg)