Veimaro respublika (1918-1933) yra žinoma kaip valstybė, kurioje virė aktyvus politinis gyvenimas: kūrėsi radikalios politinės partijos, valstybė pasižymėjo sunkia ekonomine padėtimi (hiperinfliacija), šalis, kuri pralaimėjo karą išgyveno demoralizacijos etapą. Nepaisant to, tokia padėtis sukūrė puikią dirvą moderniems menininkams tokiems kaip Arnoldas Schönbergas (1874-1951), Kurtas Weilas (1900-1950) ir Beroltas Brechtas ((1898-1956). Būtent Weilo ir Brechto operą galime priimti kaip to laikmečio socialinę kritiką siejant ją su Weimaro respublikoje stiprią jėgą turinčią radikalios kairės politinę įtaką.
Kurto Weilo ir Berolto Brechto politinis gyvenimas
Kurtas Weilis ir Bertoltas Brechtas yra radikalios Veimaro respublikos politikos ir kultūros naujovių sinonimai. Labiausiai išgarsėję savo ,,trijų grašių opera“ (vok. „Die Dreigroschenoper“), jie turi didelį kiekį kūrinių, kurie reprezentavo viską, ką nacių režimas paskelbė savo priešu. Žydas Weilis ir marksistas Brechtas buvo vieni iš ankstyviausių ir akivaizdžiausių nacių kultūrinės priespaudos taikinių.
Kurtas Weilas, žydų kilmės kompozitorius. Gyvenęs skurde, po studentavimo 1922 m. prisijungės prie kairiųjų Berlyno menininkų grupės „Novembergruppe“, kuriai priklausė Hannsas Eisleris ir Stefanas Wolpe. Ši grupė visu pirma atlikinėjo modernių kompozitorių kūrinius, tokių kaip Antonas Bergas (1885-1935), A. Schönbergas, Paulius Hindemithas (1895-1963). Nacionalistams atėjus į valdžią 1933 m. Kurtas Weilas buvo priverstas bėgti iš Vokietijos į Prancūziją, iš kurios iškeliavo ir JAV, kurioje ir mirė.
Tuo tarpu Weilo bendramintis Bertoltas Brechtas neslėpė savo politinių pažiūrų, šliejo save prie marksistų. Tai gali būti iliustruota tuo, kad jis savarankiškai gilinosi į Karlo Marxo raštus. Lygiai taip kaip ir Weilas, jis buvo priverstas palikti Vokietiją į valdžią papuolus nacionalistams. Tačiau po karo, 1948 m. Weilas grįžo į Rytų Berlyną, ką išnaudojo naujai suformuota Rytų Vokietijos vyriausybė, nes Weilas atstovavo stiprią kultūros tęstinumo liniją su kairiosios pakraipos intelektualais dar iš Weimaro respublikos laikų. Svarbu pridėti, kad 1956 m. vyriausybės kultūros veikėjai Brechto politiką ir estetiką vertino įtariai, nes jo „formalizmas“ neatitiko ortodoksinio socialistinio realizmo įvaizdžio, tačiau išvengė rimtesnių problemų, nes tais metais jis mirė.
,,Trijų grašių opera“ (1928/1931)
Ši opera yra sukurta pagal baroko anglų kompozitoriaus John Gay (1685-1732) operą ,,The Beggar‘s Opera“ (liet. ,,Elgetos opera“). ,,Trijų grašių opera“ išskyrė tuo, jog ji buvo vertinama kaip atviras politinis protestas prieš kapitalizmą. Kalbant iš muzikinės perspektyvos, ,,neformalumo“ operai suteikia faktas, jog joje nedominuoja jokia klasikinė muzika, verčiau tai yra džiazinės baladės, „miestelėnų“ muzika. Ar tai yra „protestas prieš skoningą elitą?“ Turint omeny autorių biografijas toks spėjimas turi tam tikro pagrindo.
1931 m. pasirodė šio filmo ekranizacija, kurios garsiausias dublis yra ,,Mack the knife“ tema, kuri tapo populiari pokarinėje JAV:
Ironiška, kad kairiųjų pažiūrų arija-daina puikiai įsitvirtino kapitalistinėje JAV. Po antrojo pasaulinio karo ši daina tapo vienu iš džiazo standartų, kuri buvo atliekama tokių JAV žvaigždžių kaip Louis Armstrong (1901-1971) ar Frank Sinatra (1915-1998). Tuo tarpu didžiausia ironija yra tai, jog šis ,,džiazo standartas XX a. 9 deš. atsidūrė McDonald‘s reklamoje, kas išvis yra vienas iš didžiausių kapitalizmo simbolių moderniame pasaulyje.
Parengė Justas Stankevičius
.jpg)
.jpg){kind=logo}
