RENGINIO RECENZIJA | „The Cruel Knives“ ir „The Pretty Reckless“ Varšuvoje (+ foto galerija)

Faktą, jog Lenkijos publika išsiilgo roko patvirtinta, tai jog į šį koncertą bilietų neliko jau spalio pradžioje, o matant gausius komentarus „kupię bilet“ (liet. perku bilietą) tapo akivaizdu - norinčių buvo ženkliai daugiau. Pilnėti „Progresja“ salė pradėjo dar prieš dvidešimtą valandą,o lygiai 20:00 į sceną žengė britai „The Cruel Knives“. Dar prieš kalbant apie apšildančią grupę galime šiek tiek papasakoti apie vieną populiariausių Varšuvos salių – vasaros metu greta jos buvo įrengta „vasaros scena“, kur koncertavo tokios grupės kaip Rise Against ir My Chemical Romance. Pačiame, ne itin išvaizdžiame, pastate yra ne viena salė, nors tiek paskutiniai, tiek visi artimiausi renginiai vyksta pagrindinėje, didžiausioje erdvėje. Rūbinėje turėkite zlotų, mat nei kortelės, nei eurai čia nėra laukiami. Taipogi turėkite omeny, kad likti su striuke ar bliuzonu tikrai nepavyks – salėje temperatūra nemenka, o vasaros koncertuose pasiruoškite patirti dykumos kaitrą. Kita vertus, barą rasite kiekviename kampe, o draugiškos Lenkijos kainos leis atsigaivinti. Grįžkime prie „The Cruel Knives“ – klasikiniai hard rock gitarų riff‘ai maišyti su modernia sunkia muzika. Ketvirtukas pateikė pusvalandžio programą, bei atliko 6 dainas. “Black Eye Friday”, “Life That We Made”, prieš porą savaičių išleistas singlas “Overdose” ir labiausiai įsiminusi – „Hollow People“. Nors vyrukams palikta itin mažai vietos scenos priekyje („The Pretty Reckless“ jau rezervavo didžiąją dalį scenos) tai jų nevaržo ir judesio scenoje netrūksta. Na, o publika išjudinti taipogi pavyksta – apšildančios grupės darbas tampa sėkmingu dar jam nesibaigus. Penktoji vakaro daina „Shotgun to the Head“ pereina į ilgą gitaristo solo, tuo pat metu savo energiją ištaškyti gauna ir būgnininkas. Klausant šios grupės žavi vokalisto Tom‘o balso galimybės ir balansas tarp klasikinio roko ir kiek daugiau žvyro turinčių „harsh“ dalių – atrodo, dar truputis ir pereisime prie labiau „core“ muzikos žanruose girdimo vokalo. Beje, dalis grupės anksčiau grojo glam/hard rock projekte „Heaven‘s Basement“, tad nenuostabu, jog ir „The Cruel Knives“ girdime šio skambesio dalį. Paskutinioji daina – „Crawl“, kurios metu publika ritmingai ploja – pirmasis kartas Varšuvoje kvartetui turėjo patikti. Beje, garsas buvo tikrai neblogas – net ir nežinant dainų galėjai puikiai suprasti kas kur ir kaip, ir antrojo priedainio metu prisijungti prie dainuojančių. Garsas pasikeitė kiek po 21 valandos į sceną žengus „TPR“ – jo buvo kiek per daug ir skambesio kokybė kentėjo. Gal po keleto dainų tai pagerėjo, tačiau tobulėti tikrai buvo kur. Amerikiečių ketvertas paruošė 14 dainų programą – šio turo metu labiausiai pasisekė Londono gyventojams, mat jie išgirdo net 17 kūrinių. Tiesa tą vakarą „Brixton Academy“ užpildė ir du „cover‘iai“ – Foo Fighters „Learn to Fly“ ir Neil Young „Rockin‘ in the Free World“. Vienintelė originali „The Pretty Reckless“ daina, kuri neskambėjo Varšuvoje – „Sweet Things“. Gaila, mat šios dainos laukiau ir ją turo metu išstūmė „Just Tonight“ – vokalistė T.Momsen minėjo, jog šios dainos gerbėjai itin prašė visose socialinių tinklų platformose. Na, kuri labiau verta vietos koncerte paliksime spręsti jums. „Death by Rock and Roll“ albumą pristatančio turo metu skambėjo net 5 jo dainos, o koncertą pradėjo titulinė daina. Vėliau skambėjo „Since You’re Gone“ ir du naujausio darbo kūriniai „Only Love Can Save Me Now“ ir „So It Went“, kurios metu publika įrodė, jog puikiai moka priedainio žodžius. Nieko nelaukdami „PRT“ pristato pirmąjį savo singlą ir publika tiesiog pašėlsta – klyksmų jūra nenutyla net ir prasidėjus „Make Me Wanna Die“. Kūrinį užbaigia pagreitintas outro ir šis manevras pasėjo mintį, jog pagreitintas dainas girdėjome dar ne sykį. Galbūt tai tik mano galvoje? Bet kokiu atveju po bene didžiausio hito atėjo eilė „Miss Nothing“ ir išsireikalautam „Just Tonight“ bei „Witches Burn“. Į sceną vokalistė Taylor grįžo su gitara ir paklausi „who‘s drinking/who‘s smoking/who‘s having a good fucking time?” atliko „My Medicine“. Koncerto metu publikai buvo leidžiama pasireikšti - „TPR“ tikrai suteikė progų iš visų plaučių atlikti jų dainas, ir kaip patys sakė „būti dalimi grupės“. Vakarui einant į pabaigą išgirdome paskutinį naujausio albumo indėlį „My Bones“, klasika tapusius „Going to Hell“ ir „Heaven Knows“, kurio metu galėjome išgirsi intrumentinės dalies solo – labai ilgas gitaros solo nors ir nebuvo labai monotoniškas, tačiau atrodo, jog tęsėsi amžinybę. Iškart po krūvos aukštų natų iš gitaristo Ben‘o suskambo „Take Me Down“ ir grupė atsisveikino ir žinoma grįžo atlikti „Fucked Up World“. Bene keisčiausias vakaro sprendimas – grįžus vos vienai dainai, pateikti keleto minučių būgnų solo. Publika šėlo, tada prasidėjo visą judesį užmušęs būgnų pasirodymas ir jį grąžinti su porą kartų atliekamu priedainiu buvo sudėtinga. Gal netinkama vieta, gal netinkama daina, tačiau sprendimas švelniai tariant įdomus. Taip ir baigėsi lapkričio 10-ios vakaras su rokenrolu širdyje ir laisvadieniu galvoje – Lenkija 11 dieną švenčia nepriklausomybę, tad norintys aplankyti barus ir pasidalinti koncerto įspūdžiais galėjo savęs nevaržyti.