Spalio 15-ąją visi po savaitės darbų, paskaitų ar tiesiog švęsdami penktadienį sugužėjo kultūros baro „Kablys“ kryptimi. Prie pastato nusidriekusi ilga žmonių eilė signalizavo, kaip stipriai gerbėjai yra pasiilgę šio penkioliktus metus gyvuojančio postpunkinio turkų dueto, tačiau dar jų reikėjo palaukti.
Pirmieji scenoje pasirodė apšildantieji. Tiksliau – Kadri Sammel ir jos alternatyviosios elektronikos solinis projektas „Bedless Bones“. Pastarasis buvo sutiktas dar nepilnai susirinkusios klausytojų minios, daliai teko lūkuriuoti lauke, kol bus įleisti. Įdomiai keistas pasirodymas, multiinstrumentalistė pelkių nimfa gyvenanti savame pasaulyje, tarsi nė nežinotų, jog į ją kažkas žiūri ir klauso. Kažkiek priminė danų grupę „Get Your Gun“ galbūt dėl tamsios alternatyvos elementų, kuriuos buvo galima išgirsti. Nepaisant to, projektas nepaliko itin ryškaus įspūdžio. Skonyje draugų nėra, tačiau išvysti šį pasirodymą buvo įdomu.
„Bedless Bones“ palikus sceną, „Kablyje“ ėmė sparčiai daugėti žmonių. Šiaip visad būna įdomu stebėti kokią chebrą sutraukia postpunkerių koncertai. Nuo hipsterių iki metalistų. Tarsi kelionė laiku vienoje vietoje: nuo George Michael look-alike ar vietinių Tikrosios išdykėlės/Madonnų su senąja ir naująja pankų karta, kurias vieną nuo kitos skiria ūsiukai, odinių striukių struktūra ir judesiai.
Šiek tiek vėluodami, tačiau jau trečiąjį kartą koncertuojanti grupė „She Past Away“ pradėjo savo pasirodymą. Su lig pirmosiomis melodijomis buvo sutikta entuziastingai nusiteikusių klausytojų.
Vakaro metu skambėjo gerai žinomi kūriniai, tokie kaip: „Durdu Dünya“, „Ritüel“, „Renksiz“, „Kemir Beni“, „Sanrı“, „İnsanlar“ ir kiti, nuo kurių ir jaunoji ir senoji 80‘s elektronikos bei post punk simbiozės mėgėjų karta judino savo išvargusius kūnus. Stebint „She Past Away“ duetą galvoje vis šmėžuodavo mintys į ką gi jie panašūs. Nuo Till Lindemann iki Johnny Depp, o muzika nunešdavo mintis į ankstyvąją „Depeche Mode“ kūrybą, su „Him“ arba „The 69 Eyes“ melodiniais elementais. Gal kiek per daug monotonijos, kuri publiką veikė skirtingai. Vieni kontempliuodami lingavo, kiti – galvas nunarinę antrosioms pusėms ant pečių svajingai žvelgė į sceną. Būta ir tokių, kuriuos stebinti norėdavosi ištarti „ oh get a room already“, tačiau nusivylusių nebuvo matyti.
Turkai nedaugžodžiavo „Seniai matėmės, bet buvo verta palūkėti, kadangi šiandien salė pilnutėlė“. Tikra tiesa, „Kablyje“ tokį didelį kiekį žmonių matyti – neeilinis įvykis.
Pasibaigus koncertui, išliko malonus jausmas, kad auga nauja postpunkerių karta, neabejinga šiai muzikai. Tad belieka tikėtis, kad turkų ketvirtojo pasirodymo nereikės ilgai laukti.
Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Vytenis Jurevičius
.jpg)
.jpg)
.jpg)