Kai paskutinysis recenzuotas koncertas įvyko prieš pusantrų metų (skandinaviškųjų gotų „The 69 Eyes“ pasirodymas) supranti kaip pasiilgai „metalo šeimos“. To kaskoncertinio „giminės“ susibėgimo klausantis geros muzikos. Tik čia vietoj įkyrios tetutės, besikėsinančios prikrauti dar samtelį mišrainės ir silkutės, serviruojami penki patiekalai, lietuviškojo metalo grupių pavidalais: „Extravaganza“, „Autism“, „Sisyphean“, „Juodvarnis“ ir „Phrenetix“.
Pirmieji spalio 9-osios šešias valandas truksiantį metalistų balių kultūros bare „Kablys“ pradėjo blackeriai „Extravaganza“. Išties įdomi pažintis su šiuo kolektyvu, niūriai melodingi gitarų rifai, scenoje vyraujantis chaosas ir transe paskendusi publika, besiklausant „Nuspręsta“, „Barroco“, „A.n.in.“ kūrinių. Grupė buvo įvardijama vakaro svečiais, tad jei laikytumėm kitas keturias grupes vienos „Mercury Booking“ šeimos nariais, tai „Extravaganza“ būtų kažkieno antroji pusė, pažindinama su šeimyna ir atlikinėjanti tą nebylų testą priims ar ne? Gėlės iš žiūrovų ir žavus rankos bučiavimo momentas paliudijo – testas praeitas.
Antrieji scenoje pasirodė jau gerai pažįstami „Autism“ vyrukai su savo sprogstamos energijos užtaisu. Nesvarbu kiek kartų stebėtum jų pasirodymus, vis tiek liksi nustebintas. Skambant „Tremorous Luminance“ grupės gitaristai buvo paskendę vidiniame nušvitime, tarsi pažodžiui ne tik grojimu, bet ir kūno kalba bandytų perduoti kūrinio prasmę. Labiausiai išsiskyrė vokalisto gyvojo sidabro energija ir pavydėtini išsitempimai, kurių net ir labiausiai patyrusios jogos instruktorės ko gero nebandytų atkartoti. O jų netrūko kitų, dar nepakrikštytų dainų metu. Perfrazuojant Šekspyrą, jei sugrojai kūrinius, neturinčius pavadinimų ar jie skambėjo prasčiau? Tikrai ne. Užsisukęs moshas svarus įrodymas. Pasirodymą pabaigę su „Immersion“ sceną palieka užleisdami vietą kitiems.
Prieš pasirodant trečiajai grupei, publikos tarpe buvo galima išgirsti, kad yra nežinančių ko laukti iš vilniečių ekstremalios ekspresijos nešėjų, blackerių „Sisyphean“. Nepaisant to, kad grupė egzistuoja jau bemaž dešimtmetį, matyt kai kam tai buvo pirmasis pasimatymas, kai susimečini dėl abipusės pirminės simpatijos ir daugmaž panašių interesų, tačiau nežinai ko tikėtis iš gyvo bendravimo. O jo būta daug. Vokalistas dažnai bendravo su publika, pristatinėjo dainas ir kažkodėl jį stebint galvoje (su visa derama pagarba) kirbėjo toks jo apibūdinimas „Dave Grohl meets „Aerosmith“ in black/death metal“. Keista simbiozė, tačiau labai paveiki. Jei „Autism“ pasirodyme labiausiai užsifiksavo vokalisto nežabota energija, tai „Sisyphean“ atveju – būgnininkas. Toks jausmas, kad jis sėdėjo ant parako statinės, besirengiančios išsprogti, vos tik jam nors akimirkai nustojus mušti ritmą. Laimei – to neįvyko ir susirinkusieji galėjo išgirsti naujas grupės dainas: „Scorched Timeless“, „Open Wounds“, „Through Corrosion“, „Sovereigns of Livid Hope“, „Hearts Of Mercury“ ir „Conqueror“.
Pasibaigus „Sisyphean“ pasirodymui – estafetę perėmė beprotiškai fantastiškas „Juodvarnio“ kolektyvas. Scenoje iškilo prieš metus išleisto trečiojo studijinio albumo „Nerimo dienos“ emblemos, it kelrodės susigrąžinusios išsisklaidžiusią po „Kablį“ publiką. Niekada neatsibosta stebėti juodvarniečių pasirodymų, grupė ne veltui dažnai įvardijama viena perspektyviausių lietuviškojo metalo grupių Lietuvoje, jo gausias publikas sutraukiantys pasirodymai nepalieka abejingų ir kaskart pakylėja. Kur čia nepakylės tokie kūriniai, kaip „Kuomet pasaulis dega“, „Diena, kai pasenau“, „Tik dulkės“, „Prisimink mane“, „Mechaninė saulė“, „Sielos dugne“, „Trys“ (pastarąjį kūrinį tik vieną kartą anksčiau yra groję viešai), na, o „Triukšmo vaikai“ buvo pirmasis vakaro encore pasirodymas. „Labai gera matyti tiek daug žmonių susirinkusių pasiklausyti penkių lietuviško metalo grupių, nepamenu, kada paskutinį kartą yra tekę tiek jų matyti“, – pasigirsta nuoširdaus susižavėjimo sklidini vokalisto žodžiai. Ir išties susirinkusiųjų gretos neretėjo, nepaisant ilgos renginio trukmės visi it karžygiai garbės sargyboje atstovėjo nepalikdami „posto“ be priežiūros.
„Juodvarniui“ pasitraukus laukė finalinis thrash metal atstovų „Phrenetix“ pasirodymas, kurie vos prieš kelias dienas išleido antrąjį, dvejus metus brandintą albumą – „Exuviae“. Jo buvo verta laukti. Melodijos ir tūžmingojo chaoso jūra, kurioje pasimesti neleidžia vokalistė, it švyturys signalizuojanti paklydėliams. Lina, kuri dažnai įvardijama kaip lietuviškojo thrasho viltis, pasirodymo metu buvo it vulkanas nuolat besirengiantis išsiveržti, užkerėjo jos balso viražai, nuo krištolinio skaidrumo iki brutalaus heavio skambesio. Nuo jos ekspresyvumu neatsiliko ir likę grupės nariai, kurių entuziazmas priminė Angus Young valiūkišką blaškymąsi scenoje ištaškiusį tiek pačius muzikantus, tiek ir susirinkusiuosius. Taip skambant naujausiojo albumo vaisiams publika siautėjo, sukosi circle pitai, liejosi prakaito ir gėrimų upės, neblėso šypsenos ir nuostabos kupini šūksniai.
Išties buvo smagu matyti tiek daug metalo mėgėjų vienoje vietoje. Tarsi visi būtų atsidūrę amerikiečių serialo „Cheers“ dainoje „Where Everybody Knows Your Name“, tik šiuo atveju labiau tiktų, „Where Everybody Knows Your Face“, nes jei prasilenkiant nesutikai draugo, bendradarbio, kursioko, giminaičio, klasioko, tai vis tiek pažįstamą metalistą, su kuriuo galbūt tiesiogiai nebendrauji, tačiau atpažįsti iš matymo.
Belieka tikėtis, kad pandemija nepažabos šių „metalo šeimos“ susitikimų ir ne už ilgo mes ir vėl susitiksime.
Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian.
.jpg)
