Visų šventų diena – puiki proga ne tik prisiminti iškeliavusius į amžinybę, bet ir sudalyvauti tamsiuose ritualuose, kuriuos susirinkusiems pramogų salėje „Vakaris” paserviravo Normanas Westbergas ir Michael Gira – žinomi kaip grupės „Swans“ nariai. Minėta grupė užgimė 1982 metais, o grupės stiliai per kūrybos metus variavo nuo industrial, experimental rock iki no wave (nes netilpo į jokius nusistovėjusius rėmus). Grupė visuomet kūrė ir nagrinėjo intensyvumą, tiek garse, tiek tekstuose, o M. Gira yra pasakęs, jog garsas ir yra „Swans“ koncertų esmė. „Swans“ pergyveno įvariausių ieškojimų laikotarpius, o jų įtaką savo kūrybai yra pripažinę tokios grupės kaip „Nirvana “, „Nine Inch Nails“. Grupės koncertai neblizga, nebūna įmantrių šviesų, tačiau jų kūryba nepalieka abejingų muzikiniam ir poetiniam spektakliui/ritualui ar meditacijos seansui.
Pirmasis punktualiai pasirodė elektrinės gitara ir ritmo mašina ambient-drone stilių grojantis Normanas Westbergas. Pasirodymas truko apie 40 minučių ir buvo nors ir šiek pasikartojantis, bet užburiantis, ramus. Publika galėjo gėrėtis labai minimaliais gitaros skleidžiamais niuansais ir smulkiais pokyčiais ir nuokrypiais. Galima buvo išgirsti tikrai įdomių noise sąskambių ir įsijausti į šį meditatyvų seansą puikiai įvedantį į Michael Gira „Swans“ lyderio pasirodymą. Tiesa, ši koncerto dalis muzikine prasme paliko daug didesnį įspūdį. Pats atlikėjas pabaigė koncertą be jokio patoso. Tiesiog padėkojo susirinkusiai publikai ir pradingo leisdamas publikai šiek tiek atsigauti ir pamedituoti.
Antrasis, Michael Gira, pasirodymas prasidėjęs šiek tiek anksčiau nei planuota (todėl susirinkusiųjų salėje buvo mažokai), buvo akustinis, iš esmės visi kūriniai pasižymėjo panašumu, ta prasme, jog po dainos visuomet būdavo atliekami pragrojimai, o tarp kūrinių atlikėjas mielai pabendraudavo su publika. Atlikėjas nestokojo gero juodo humoro jausmo. Jau pačioje pradžioje prasitarė: “I feel like a king. Do musicians really play here? It’s a strange feeling”, nuskambėjo ir juokelių apie kelionę iš Berlyno į Varšuva (su aliuziją į Antrąjį pasaulinį karą), arba po dainos ir kimstančio balso pareiškęs, kad užkimimą paskatino tai, kad : „I sucked to many cocks“ galiausiai neišvengta ir keletos prašymų: „Please don’t film concert, If you don‘t I will film how you argue with your wife or husband and put in on Youtube“ ir „Get the fuck off stage“ (vienas fanas nusprendė pasidaryti „selfį“ ant scenos V.B.).
Didžioji dalis nuskambėjusių kūrinių buvo iš naujausio albumo „Leaving meaning“. Šiaip jau muzikine ir vokaline prasme koncertas per daug nenustebino ir nebuvo toks įdomus, tačiau iš kitos pusės ganėtinai pasikartojantys, monotoniški rifai ir sąlyginai paprastas skambesys nebuvo, nei nuobodus, nei blankus, o kūriniai labiau priminė užkalbėjimus, kurie puikiai tiko prie visos dienos tematikos. Michaelio Giros pasirodymo esmė vis tik buvo ironiški, sarkastiški ir ciniški tekstai. Tekstuose vyraujanti nuotaika niūri ir persmelkta pasityčiojimo iš gyvenimiškosios tragikomedijos.
Rašyti apie „Swans“ lyderio dainų tekstus tikriausiai būtų tas pats, kas šokti apie architektūrą, tad daugiau geriau Jums patiems paklausyti, ypač naujojo albumo, jis net gi labai klausomas. Koncertas buvo labai vykęs - pirmoji dalis muzikalioji, antroji buvo intelektualioji, ir su gero humoro ir cinizmo doze. Tokio koncerto ir buvo galima tikėtis, todėl publika buvo patenkinta ir negailėjo gausių ovacijų - puiki įžanga į Vėlines.
Koncerte lankėsi ir vertino Vladas Burokas
