RENGINIO RECENZIJA | „Granatos Live“ grįžo ir tęsia kelionę iki didžiausio Baltijos festivalio vardo (+ foto galerija)

Rugpjūčio ketvirtos vakaras buvo skirtas pirmosioms festivalio grupėms ir pre-party. Tik 21 valandą prasidėjęs ketvirtadienio vakarėlis didžiausius vardus paslėpė nakties gilumoje - suvokdami, kad iki dviejų/trijų nakties neišlauksime, festivalį nusprendėme pradėti kaip ir dauguma - penktadienį. Penktadienio muzikinę programą atidarė „Homechestra“ ir „Velvet“ „Nescafe“ scenoje. Iškart po jų 18:00 pirmą sykį po beveik trijų metų muzika suskamba ir pagrindinėje scenoje - publiką po truputį traukia „Free Finga“ pasirodymas. Vėliau, greta, bet tokio pat dydžio, esančioje scenoje gausesnę minią sukvietė vienas didžiausių festivalio vardų - „Masked Wolf“. Na, tiesa, 15 minučių jo pasirodymo apšildė jo bičiulis DJ, leidęs populiariausius šiuolaikinio hip-hop'o hitus - pačiam vilkui liko tik 45 minutės pasirodymo. Akivaizdu, jog paskutinės 5 minutės bus skirtos didžiausiam hitui „Astronaut in the Ocean“, tačiau ką „Masked Wolf“ galėjo dar pasiūlyti? Nemažą dalį setlist'o sudarė, kaip ir jis pats pripažino, radijui skirtos dainos - banalios vasariškos melodijos masėms. Kita pusirodymo dalis buvo arčiau to ką girdėjome apšildymo metu - jis kaip ir „Free Finga“ kvietė jungtis į moshpit'ą - kiek agresyvų šokį atėjusį iš sunkesnės muzikos scenos. Pats „Masked Wolf“ pristatė dainas ir su rokeriais „Bring Me the Horizon“ ir „All Time Low“. Trečioji dalis buvo skirta EDM dainoms, viena jų atliekama su „Tiesto“, kita visiškai šviežia su „Jauz“. Bendrai apžvelgus pasirodymą sunku pasakyti ką iš Australijos atvykęs „Masked Wolf“ nori groti ir į kokią publiką taiko. Sekančioji pagrindinėje scenoje - „Jessica Shy“, kurią pasitiko „Jessica Shy Fanų Klubas Elektrikai“ iškeltas plakatas. „Tyliai pakuždėk“, „Šokam lėtai“ ir kiti itin sparčiai kylančios atlikėjos kūriniai. Žinant, kad po jos greta koncertuos Justinas Jarutis galvojo sukosi tik vienas klausimas - kurio pasirodymo metu jie abu sugros nemirštantį hitą „Rugpjūtis“? Jessica šį kūrinį atliko viena, tačiau duetu jis suskambo „Motorhead“ liemene pasidabinusio Justino koncerto metu. Dviguba dozė „Rugpjūčio“ rugpjūtį? Manau Rumšiškių publika nieko geriau ir negalėjo įsivaizduoti. Po J.Jaručio į sceną žengė Donatas Montvydas - šiuo metu „ant bangos“ esanti 80-ųjų stilistika, sintezatoriai ir synth-pop buvo tai kas pradėjo pasirodymą - trumpai tariant, lietuviškasis „The Weeknd“. Gal tai nėra blogai, nes pasirodymas tampa itin įvairiapusiškas? Galbūt, tačiau akivaizdu, kad atlikėjas vaikosi madų ir stengiasi išlikti eteryje bet kokia kaina. Pagrindę sceną Donny užleido 2017-aisiais Granatose turėjusiai koncertuoti Anne-Marie. Tą kartą ją scenoje paskutinė sekundę pakeitė Lilas ir Innomine. Po 5 metų britė atvyko į festivalį ir atliko Granatose įprastą valandos laiko programą, kurioje buvo ir „Ciao Adios“, ir kartu su „Clean Bandit“ (grupė savo aukštumos metu taipogi koncertavo Granatose) atliekama „Rockabye“. Scenoje sėdėjo pripučiami meškučiai, o pati atlikėja lyg viena jų šiltai bendravo su publika. Beje, tai nėra pirmasis Anne Marie kartas Lietuvoje - 2015-aisiais ji svečiavosi Karklėje kaip viena iš „Rudimental“ vokalisčių. Vidurnaktį elektroninės muzikos gerbėjus pasinerti į CO2 dūmus ir konfeti kvietė olandas Sam Feldt, o roko muzikos gerbėjus traukė „Nescafe“ scena - ten skambėjo „Local Blood“, „shishi“ ir antrą valandą nakties savo pasirodymą pradėję „Akli“. Be šių dviejų scenų veikė dar trys - „ZIP FM“ su hip-hop'o prieskoniu, bei „RedBull“ ir „Lizdo“ scenos kur šokiai vyko iki aušros. Paskutinė festivalio diena prasidėjo oro pokyčiais - beprotišką kaitrą pakeitė lietus ir Rumšiškių žemė priminė laikus, kai iš automobilių stovėjimo aištelės be pagalbos negalėjai išvykti. Nors tokių nelaimėlių ir buvo, o ne vienas jau pakavosi permirkusius daiktus, šį kartą situacija itin blogo lygio nepasiekė ir apie penktą valandą jau buvo galima klausytis Monikos Linkytės. Basomis ant drėgnos scenos šokusi hito „Po Dangum“ atlikėja matyt stengėsi kuo greičiau nutraukti lietų ir grąžinti saulę. Tai dalinai pavyko, o scenoje pasirodė grupė jautì. Beklausant „Visai Ne Tai“ nusprendėme apsilankyti maistro erdvėje, kur maisto pasirinkimas tikrai didžiausias iš visų aplankytų Lietuvos festivalių - wok'ai, bao bao, dešrainiai, burgeriai, kebabai, picos, plovai ir net karkos, žodžiu, ko tik širdis geidžia. Tiesa, pasigedome tik vieno - nealkoholinio alaus, o gal jis buvo ir tiesiog jo neradome. Grįžtame prie scenos, kur skamba kažkas panašaus į „Dragon Ball Z“ ir „Hiperbolės“ bendrą darbą - Vaidas Baumila atlieka naujausią savo hitą „Apžavai“. Va, čia ir prasideda viena už kitą geresnės dainos, šokiai, kuriuos kartais pertraukia ne itin taktiški Vaido juokeliai ar pamiršti žodžiai. Galiausiai į visą tai numojama ranka, nes pasirodymą užbaigia karalienė „Kunigunda“. 20 valandą GJan pateikia viską nuo pirmųjų kūrybos vaisių kaip „Tattoo“ ar „Need Your Love“ iki premjeros „Noriu“. Smagu buvo, matyti ją ženkliai laisviau besijaučiant scenoje, dar truputis įdirbio ir tikiuosi kada pamatyti ją greta headliner'ių. Po Gretos sulaukiame britų šokių muzikos žvaigždutės Becky Hill. Becky savo vokalą paskolinus ne vienam EDM stiliaus hitui - kartu su Topic atliktui „My Heart Goes (La Di Da)“, „Remember“ su David Guetta ir prieš 8 metus visur skambėjusiu Wilkinson'o „Afterglow. Galbūt tai tik mano nuomonė, bet pagrindinės festivalio žvagždės atrodo paimtos iš tos pačios lentynos ir kažko naujo negalėjo pateikti - jausmas lyg vėl klausant „Rugpjūčio“. Šitą jausmą sustiprino Zara Larsson. Gera, jog tarpe tarp Becky ir Zara galėjo pamatyti visas kitas muzikos ir madų spalvas - Beissoul & Einius, kurie pirmąjam kūriniui „A Song To Live“ pasikvietė lietuvių liaudies šokėjus. Ukrainietiško kraujo turintis vokalistas Artūras-Beissoul taipogi nepamiršto ir kitos savo šaknų pusės - skyrė dainą Ukrainai. Beje ne jis vienas ragino nepamišti įvykių greta ir aukoti - savo scenos laiką kilniam tikslui skyrė ir J.Jarutis, bei V.Baumila. Na, o kiek po vienuoliktos valandos vakaro šokti aplink balas kvietė Zara Larrson. Čia ir susidūriau su jau aprašyta problema. Žinoma, Zara hitų gausa nesiskundžia ir tikrai verta aukščiausio Granatų laiptelio, tačiau pasigedau įvairovės tarp svečių iš užsienio. Veikiant pagrindinėms scenoms, kitos tyli, tad ir kitos muzikos nebūtų pavykę rasti. Na, bet kokiu atveju Granatų formulė veikia - 18 000 žmonių metai iš metų renkasi būtent šį festivalį Lietuvos centre. Belieka palinkėti augti ir greitu metu stumdytis su į Rygą persikėlusiu „Positivus“ festivaliu.