Dar vasarą išleistas naujasis albumas „H8“, vis dar kuria soldoutinius koncertus ir aktyviai masina klausytojus susirinkti į visada energijos fontanais ir atviromis išpažintimis pasižyminčios grupės „ba.“ pasirodymus. Spalio 25-osios vakaras – nebuvo išimtis.
Tad apie viską iš pradžių. Penktadienio vakaras, prieš akis šįsyk ne stoties, tačiau ne ką mažiau spalvingas naujamiesčio rajonas. Urbanistinis peizažas ir kone sovietmetį primenanti eilė tik šįsyk ne prie deficitinių prekių, o prie menų fabriko – „Loftas“.
Pamačius nutįsusias žmonių eiles, siekiančias net sankryžą, mintyse ėmė suktis grupės „ba.“ šūkis „bapizda“. Ne ką mažesnė nuostaba apėmė pamačius „bokso ringo“ sceną, kurią it „špokai“ prie vyšnių jau nuo pat devintos valandos vakaro ėmė supti gerbėjai. Tiesa, artėjant dešimtai valandai, o publikai apsukus sceną jau bent dešimčia eilių, buvo neaišku kokiu būdu į ją ketina patekti „ba.“ nariai? Gal „Loftą“ užtvindys rūkas, o scenoje atsivers skylės, iš kurių it kurmiai iš po žemių išnirs visi muzikantai? Na, o gal su jie kojūkais perlips per minią?
Viena už kitą nerealesnė teorija, kurį laiką dar sukosi mintyse, bet išmušus dešimtai valandai, jos nurimo pamačius paprastai įeinančius grupės narius. Jokių „šakar makar“, it's time for music.
Ir nuvilnijo pirmieji akordai, pirmosios melodijos. „Labas vakaras, „Lofte“, kaip jūs šiandien laikotės?“, – pasisveikina Benas, tai buvo pirmas kartas, sugrojus pirmąsias dainas, kai anksčiau buvo išgirstas jo balsas, o ne publikos. Ko gero ne vienas atlikėjas norėtų, kad jo gerbėjai mokėtų dainų žodžius, „ba.“ grupės atveju – viso vakaro metu nebuvo nei vienos dainos, kurios gerbėjai nebūtų pradėję dainuoti anksčiau ir už patį vokalistą. Sausakimšo „Lofto“ armija, priminė gerai besimokančius mokinius, susirinkusius į „ba.“ koncertą, kaip į atsiskaitymą ir bandančius gauti gerą pažymį.
Ar gerai pasirodė? Tikrai taip, tikriausiai 10 buvo nepagailėta, gal vienas kitas 9 pasitaikė, o gal ir 8? Pastarasis, ko gero, teko tiems, kurie galbūt patingėjo daugiau pajudėti. Nors tokių būta – vienetai. Viso koncerto metu buvo karšta ir tai liudijo, ne tik nusirenginėjantys grupės nariai, tropinė šutra ir vis labiau užuodžiamas prakaito kvapas, bet ir nuolat krintančios „energijos bombos“, pasireiškusios visuotine ekstaze tiek scenoje, tiek ir už jos ribų.
„Aš labai noriu, kad paplotumėte šiems trims bičams, nes be jų aš esu niekas. Jie padėjo man save atrasti iš naujo ir papildo mane kasdien“, - kreipiasi į publiką Benas, o vėliau, aidint plojimams, buvo galima stebėti „ba.“ narių „teletabišką apsikabinimą“, lydimą emocingųjų „awwww“, daugiausiai iš moteriškos lyties atstovių.
Po šios jaudinančios dalies, „Lofte“ prasidėjo visiškas išsitaškymas, o svarbiausia buvo įsukti „labai elegantiški“ mosh pit‘ai. Toks jausmas, lyg stebėtum pirmą kartą „mosh pitan susirinkusius asmenis, neturinčius patirties, tačiau labai norinčius jame sudalyvauti. Pirmas blynas, o gal kam ir jau antras ar trečias – nebuvo prisvilęs.
Kol aplink sceną buvo „poginamasi“, scenoje sukosi ne ką mažesnis uraganas, pasireiškiantis visišku išsitaškymu ir gal tam tikrų ribų peržengimu. Vienu metu, gitaristas, Simonas Motiejūnas nusprendė užsirūkyti ir tai darė grupės pasirodymo metu. „Slah‘iškas“ įvaizdis ir į jaunuosius gerbėjus pučiami dūmai „ba.“ pasirodymui žavesio nepridėjo, veikiau atėmė simpatijos taškų, na bet didelio pasipiktinimo iš pačių gerbėjų nebuvo sulaukta.
Albumo „H8“ pirmoji pristatymo turo stotelė buvo sėkminga. Smagu matyti, kad Lietuvoje turime tokią perspektyvią grupę, sutraukiančią didžiulius gerbėjų kiekius, belieka viltis, kad jau netolimoje ateityje, grupė „ba.“ galės rinkti arenas, taip dar didesniam melomanų skaičiui perduoti tai, ką turi geriausio – savo muziką.
Koncerte lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Vytenis Jurevičius
