Galbūt kažkiek simboliška, kad ilgą laiką nerašęs koncertų recenzijų prie to sugrįžtu pačioje naujų metų pradžioje, eidamas į koncertą Kotrynos bažnyčioje - vietoje, kurioje anksčiau neteko lankytis. Visgi atlikėja ant scenos - puikiai pažįstama ir praeityje jau ne kartą aprašyta Jurga. Šis keistas disonansas tarp naujovių bei kažko jaukaus ir taip artimo buvo juntamas viso vakaro metu.
Visų pirma reikėtų paminėti, kad buvau išties maloniai nustebintas tuo, kaip neblogai bažnyčios akustika ir atmosfera tiko Jurgos balsui bei šiam koncertui apskritai. Nors vis dar manau, kad instrumentinės partijos būtų palikusios didesnį įspūdį koncertų salės aplinkoje, kitais aspektais bažnyčios pasirinkimas man pasirodė ganėtinai originalus ir vykęs sprendimas.
Vos įžengusi į sceną Jurga netruko priminti, kodėl ją jau daug metų laikau mažyčiu muzikiniu stebuklu. Vienai dainai keičiant kitą kartais sunku patikėti, kad tai ta pati atlikėja. Nuo linksmesnių akordų „Dance“ iki užburiančios melancholijos „Juoduoju baltuoju“; nuo muzikos, tinkančios šokių aikštelėms, iki hipnotizuojančios psichodelikos; nuo paprastų, bet užkabinančių ritmų iki pačiose giliausiose sielos kertelėse užslėptas emocijas suvirpinančių tekstų ar melodijų... Ir nors tokie muzikiniai viražai gali atrodyti gan ekstremalūs, viskas yra sudėliota bei sukomponuota į kone nepriekaištingą bendrą koncerto mozaiką, kur kiekviena emocija, kiekvienas virpesys, judesys ar balso viražas turi savo vietą.
Eilinį kartą įsitikinau ir tuo, kad Jurga yra absoliučiai „koncertinė“ atlikėja. Kad ir kiek kartų įvairiausiose platformose būčiau klausęsis „Juoduoju baltuoju“, „Smėlio žmonės“, „Aš esu tiktai jei tu esi“ ir kitų puikiai parašytų dainų, gyvai kiekviena iš jų visada suskamba dar geriau nei studijinėse versijose. Tokį įspūdį tikriausiai lemia daug detalių, pavyzdžiui, itin stipri Jurgos emocinė energija, kurią reikia pajausti ir kurios į albumus niekaip nesutalpinsi. Fenomenalus Jurgos talentas dainų tekstams jau senokai nebestebina. Tačiau sugebėjimas sudėti kiekvieną tuose tekstuose paslėptą skausmo, liūdesio ar ramybės gaidelę į kaskart pakerintį išdainuojamų garsų derinį, išgyventi žodžius visu savo kūnu ir perkelti tą jausmą klausytojui yra tiesiog nepakartojamas. Kai kuriais momentais tokia sukuriama atmosfera kažkiek net pradeda priminti Bjork. Tik su Jurgos muzika jautiesi kažkaip jaukiau. Net ir tada, kai, atrodo, skęsti sielvarte.
Bendras įspūdis iš tobulo iki labai gero šiek tiek suprastėjo tik koncerto pabaigoje. Nors racionaliai ir suprantu pasirinkimą į repertuarą įtraukti keletą kalėdinių/naujametinių dainų, mano nuomone, „Let it snow“ ar „Kalėdinė eglutė“ tiesiog yra pernelyg nuvalkioti ir gerokai per žemos kokybės kūriniai, kad neiškristų iš konteksto tokio lygio koncerte. Vietoje jų mielai būčiau išgirdęs tokias dainas kaip „Ašara“ ar „Paukštelis“, kurios šį kartą liko negrotos, ar daugiau naujų kūrinių iš būsimo albumo. Nepaisant to, šiuo savo koncertu kartelę visiems kitiems šiais metais pasirodysiantiems atlikėjams Jurga iškėlė labai aukštai.
Belieka tikėtis, kad visi 2020-ieji bus tokie geri ir gilūs kaip pirmąją jų dieną įvykęs Jurgos koncertas.
Koncerte lankėsi ir vertino Vilius Andrulionis
(1).jpg)
