Programos „Erasmus jauniesiems verslininkams“ dalyvė Viltė Ambrazaitytė 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais įgijo naujos verslo patirties vienoje didžiausių Bulgarijos įmonių „Rockschool“, vykdančių neformaliojo ugdymo veiklą muzikos srityje. Viltė pasidalijo gerąja patirtimi, įgyta per keturis stažuotės mėnesius Bulgarijoje.
Prašom trumpai prisistatyti.
- Esu Viltė Ambrazaitytė, atlikėja, vokalo vadovė ir garso režisierė. Kilusi iš Druskininkų. Baigiau Azijos studijas Vilniaus universitete ir visada maniau, kad muzika ir menai man bus tik hobis. Ne todėl, kad nenorėčiau tuo užsiimti nuolatos, bet todėl, kad mėgstamus dalykus norėjau visuomet daryti su kuo didesniu noru ir užsidegimu. Tačiau laikui bėgant atsirasdavo vis daugiau koncertų, įvairių muzikinių projektų, 2016 m. pradėjau vadovauti vokalistams ir dėstyti vokalą rengiant Vilniaus universiteto „MIDI roko operos“ miuziklus, kurti vokalo aranžuotes. Šią veiklą tęsiu iki šiol. Galiausiai priėmiau sprendimą pradėti savą verslą ir dalykai, kurie džiugino tik laisvalaikiu, tapo veikla, mane lydinčia kiekvieną dieną. 2019 m. pradžioje parengiau savo būsimo verslo projektą ir pateikiau paraišką savarankiško užimtumo paramai gauti. Džiugu, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mano paraišką ir finansavimą patvirtino. Varėnos rajone įsteigiau mažąją bendriją „Garsų miškas“. Žinoma, ir nuo savo veiklos nenuklydau – įkūriau muzikos įrašų studiją, kurioje einu garso režisierės pareigas.
Kas ir kodėl paskatino dalyvauti programoje „Erasmus jauniesiems verslininkams“?
- Dar 2018 m. mažųjų ir vidutinių įmonių steigimą skatinantis „Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centro“ kolektyvas papasakojo apie programą „Erasmus for Young Entrepreneurs“ bei galimybę stažuotis užsienyje, lankytis panašią veiklą vykdančioje įmonėje ir pasiūlė kreiptis į Lietuvos darbdavių konfederaciją dėl verslo vizito į užsienį finansavimo. Jau tada tiesiog žinojau, kad norėčiau aplankyti Bulgariją. Pati buvau neseniai įkūrusi muzikos įrašų studiją Trasninke (Varėnos raj.), visai mažame Lietuvos kaimelyje vidury miškų, ir puikiai suvokiau, kad man trūksta verslo valdymo žinių apskritai. Negalėjau nepasinaudoti šia galimybe mokytis ir tobulėti, tad ieškojau kažko, kas būtų kuo arčiau mano mėgstamos veiklos. Viskas taip ir susiklostė – bulgarai patys į mane kreipėsi, o netrukus sužinojau ir apie Sofijoje bei Varnoje įsikūrusią „Rockschool“. Pamaniau, argi ne tobulas variantas?
„Rockschool“ – viena didžiausių tokio profilio įmonių Bulgarijoje, nuo 2011 m. vykdanti neformalaus ugdymo veiklą muzikos srityje. Džiugu matyti, kad daugelis Sofijoje ir Varnoje įsikūrusios mokyklos klientų – ne tik moksleiviai, bet ir žmonės, ilgai puoselėję svajones ir visąlaik norėję būti arčiau meninės veiklos, tačiau gyvenime pasirinkę kitą profesiją arba užsiimantys kitomis veiklomis. Kiekvieną savaitę vien Sofijos padalinyje dirbantys vokalo ir įvairių muzikos instrumentų dėstytojai veda apie pusę tūkstančio pamokų. „Rockschool“ teikia ir profesionalios įrašų studijos paslaugas, rengia koncertus, įvairius muzikinius renginius, o pastaraisiais metais vykdo socialiai atsakingus projektus – suteikia galimybę mokytis vaikų namuose gyvenantiems jaunuoliams, pritaiko muzikinio ugdymo programas regos negalią turintiems vaikams.
Ko išmokote verslo vizito Bulgarijoje metu?
- Šis vizitas paskatino aktyviau dalytis savomis idėjomis, išdrįsti apie jas kalbėti. Stažuotė suteikė galimybę įgyti daugiau žinių apie verslo valdymą ir ypač rinkodarą. Stebėjau naujų paslaugų kelią nuo idėjos generavimo iki jos pateikimo tikslinei auditorijai, mačiau, kaip profesionaliai skatinami pardavimai pasitelkiant įvairias marketingo priemones, kaip siekiama išlaikyti esamą klientą ir pritraukti naują. Susipažinau su „Rockschool“ kainodara, jų trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis investicijomis. Kiekvieną dieną bendravau su klientais, mačiau, kaip šiltai ir natūraliai tai daro įmonės kolektyvas. Teko dalyvauti keliuose savaitiniuose personalo susirinkimuose, tad stebėjau, kaip jie diskuotuoja, stebėjau vadovų santykį su kolektyvu, žavėjausi jų glaudžiu ryšiu ir įsiklausymu. Net neabejoju, kad šie dalykai ir sukuria tokią gerą atmosferą įmonėje. Atėjus į mokyklą, nebesinori iš jos išeiti. Taip pat susipažinau su techninėmis „Rockschool“ muzikos įrašų studijos galimybėmis, galėjau stebėti, kaip dirba šios srities profesionalai Bulgarijoje. Profesiniais klausimais dažnai diskutavome ir su vokalo dėstytojais. Nė neabejoju, kad naujos pažintys atvers naujų ateities perpektyvų. Kita vertus, visos stažuotės metu mane lydėjo viena mintis – vis dėlto muzikos verslas ir jo valdymas Lietuvoje ir Bulgarijoje, ko gera, mažai kuo skiriasi, viskas priklauso nuo to, kaip pats reaguoji į supančią aplinką. Kaip šauksi – taip atsilieps. Be to, dažnai pagalvodavau, kaipgi jaučiasi žmogus, išvykęs keliauti ar kur nors gyventi vienas ir palikęs sau įprastą aplinką. Dabar neabejoju, kad tai padeda dar labiau pasitikėti savimi ir sustiprėti psichologiškai.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte?
- Džiaugiuosi, kad šis projektas man padėjo išsigryninti savas idėjas. Ne vienus metus svarsčiau, ką ir kaip galėčiau veikti, nuo ko galėčiau pradėti. Kalbant apie muziką, galima rinktis gana skirtingas veiklos kryptis. Verslo plano rengimas ruošiantis stažuotei pareikalavo daug pastangų ir bemiegių naktų, tačiau būtent tai privertė atsirinkti dalykus, juos išplėtoti. Kas iš to, kad turi idėją? Turi gerai su ja padirbėti, kad startavęs žinotum, kaip judėti pirmyn. Tai, manau, svarbiausia jaunam žmogui, norinčiam pradėti savo verslą. Sudėliojusi taškus ant „i“, galėjau sau patvirtinti – noriu tęsti tai, ką jau darau ir turiu šiek tiek patirties: neformalus ugdymas muzikos srityje ir garso įrašų studijos veikla.
Kokia buvo kasdienybė įmonėje? Ar lengva buvo įsilieti į kolektyvą?
- Atvykusi stažuotis jaučiausi taip, lyg būčiau ten sugrįžusi po kurio laiko: vietos atrodė jau lankytos, o žmonės – anksčiau sutikti. Gal todėl, kad muzika – bene vienintelė kalba, kuria galime laisvai susikalbėti bet kuriame pasaulio kampelyje.
Pirmąsias dienas praleidau Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Čia susipažinau ir su Sofijos universiteto – Bulgarijos tarpinės organizacijos, padėjusios užmegzti sėkmingus ryšius su priimančia įmone – atstovu prodekanu Todoru Yalamovu, ir su Sofijoje dirbančiais „Rockschool“ vadovais bei kolektyvu. Greitai „peržengiau“ anglų kalbos barjerą, nes kasdien bendravome tik šia kalba.
Po savaitės išvykau į Varną ir ten pradėjau tikrąją pažintį su įvairialype „Rockschool“ veikla ir darbo principais. Iš karto ėmėme veikti kartu: vystėme jau startavusius projektus, organizavome kūrybines dirbtuves, kuriose dalyvauti kvietėme kuo daugiau vietinių gyventojų. Po mėnesio grįžusi į Sofiją įsitraukiau į pasiruošimus artėjančiam bene didžiausiam metiniam „Rockschoool“ koncertui, dažnai bendravau su klientais. Susipažinau su įmonės rinkodaros principais, padėjau su reklaminėmis kompanijomis, įgijau žinių apie finansų ir įmonės valdymą apskritai. Su Boyanu Simeonovu, vienu iš „Rockschool“ vadovų, generuojančiu didžiausius įmonės projektus, nuolatos diskutavome temomis, kurios sieja „Rockschool“ ir „Garsų miško“ veiklą, dalijomės idėjomis. Su nuostaba stebėjau jo atvirumą naujiems užmojams. Matydama jo pavyzdį pasisėmiau drąsos, perpratau, kaip svarbu gerai viską pasverti, turėti tikslų veikimo planą. Kolektyvas ir Sofijoje, ir Varnoje buvo nuostabus, be galo kūrybingas, tad būdo, kaip į jį įsilieti, ieškoti nereikėjo. Su kolegomis sutarėme puikiai ir laiką kartu leidome ne tik darbo aplinkoje. Džiaugiuosi, kad galėjau ne tik prisidėti prie Bulgarijos kompanijos veiklos bei įgyti verslo valdymo žinių, bet kartu dirbti ir savus darbus bei ruoštis savo veiklai sugrįžus. Įmonės vadovai labai mielai dalijosi patirtimi – aš nuolatos turėjau sėkmingo verslo pavyzdį šalia.
Gal pamatėte skirtumų tarp šalies, kurioje stažavotės, ir Lietuvos?
- Džiugu, kad tokios programos kaip „Erasmus jauniesiems verslininkams“ suteikia galimybę ne tik tobulėti profesinėje srityje, tačiau ir pažinti kitą šalį, susipažinti su jos kultūra. Balkanų šalių žmonės nuoširdūs ir gyvai domisi kiekvienu atvykėliu, dažnai klausia, kas labiausiai patinka jų šalyje. Kartais rodosi lėtesni, bet prisitaikiusi prie jų gyvenimo tempo ir pati imi ne taip skubėti, atrandi laiko būti tiesiog čia ir dabar. Visos savo viešnagės metu stebėjausi, kokia įdomi Bulgarijos istorija, graži ir įvairi gamta, žavėjausi jų kultūra. Kita vertus, kad ir kaip būtų įdomu pažinti pasaulį, kiekvieną kartą, rodos, išvykstu tam, kad dar kartą suvokčiau, kaip gera sugrįžti namo.
Kaip stažuotės metu įgytą patirtį panaudosite kurdama savo verslą?
- Šį projektą ir bendradarbiavimą su Bulgarijos įmonės „Rockschool“ vadovais bei visu personalu stažuotės metu laikau itin sėkmingais. Aplinka, kurioje teko praleisti keletą mėnesių, privertė susimąstyti, kaip vieni arba kiti sprendimai veda sėkmingo verslo vystymo link. Vis dėlto svarbiausias dalykas šioje veikloje – kūrybiškumas. Visą laiką stebėjau, kaip mane priėmusios kompanijos kolektyvas generuoja idėjas ir nebijo eksperimentuoti, mokosi iš savų sėkmių ir nesėkmių. Asmeninė patirtis visada vertesnė negu teorinės žinios, tad kartais reikia tiesiog nebijoti bandyti, priimti iššūkius, pastebėti atsirandančias galimybes ir, žinoma, jomis pasinaudoti.
Tolesnis bendradarbiavimas – vienas iš esminių dalykų, apie kurį nuolat diskutavome, tad svarstome idėjas apie galimą „Garsų miško“ ir „Rockschool“ bendradarbiavimą – nuotolinių pamokų galimybes bei Lietuvos ir Bulgarijos jaunimo mainus ir bendrą veiklą muzikos srityje. Smagu ir tai, jog žinau, kad prireikusi patarimo galiu drąsiai kreiptis į savo kolegas Bulgarijoje.
Kokie Jūsų ateities planai?
- Planų, kaip visuomet, daug. Jau startavome su Vilniaus universiteto „MIDI roko operos“ bei teatro bendruomenės „Alfonsas prie teatro“ miuziklų kūrybiniais darbais, ruošiamės jų premjeroms šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais Vilniuje. Dirbdama su jaunais žmonėmis, labiausiai džiaugiuosi jų degančiomis akimis – tuo, kaip jie atsiduoda meninei veiklai. Kai kurie, niekad nesusidūrę su didžiąja scena, ateina ieškoti savęs su didžiuliu užsidegimu ir, tai svarbiausia, atranda.
Vystau ir naujų muzikinių projektų idėjas, rimtai pradedu „Garsų miško“ – muzikos įrašų studijos – veiklą. Taip pat kartu su kompozitoriumi ir atlikėju Adu Gecevičiumi įrašinėjame debiutinį elektroninės lietuvių liaudies muzikos albumą, tad jau antroje šių metų pusėje mūsų bendras darbas turėtų pasiekti klausytojus.
Viltę Ambrazaitytę kalbino Viktorija Liauškaitė
Europos Sąjungos iniciatyva
GA No784978 - ENGI4NE-2-COS-EYE-2017-4-01 projektas
Šio straipsnio turinys neatspindi oficialios Europos Sąjungos nuomonės. Atsakomybė už informaciją ir nuomonę, išreikštą straipsnyje, visiškai priklauso autoriui.
.jpg)
.jpg)
