Kultūros, sporto, pramogų ir kitų renginių sektoriaus kūrėjų bei organizacijų atstovai nusivylę: Kultūros ministerija pakvietė juos išsakyti savo siūlymus dėl renginių ribojimo švelninimo, tačiau į šiuos siūlymus neatsižvelgė, o tik supriešino su biudžetinių kultūros įstaigų sektoriumi. Organizatorių teigimu, jų verslo išgyvenimui kilusi didelė grėsmė, o festivaliai šiemet išvis pasmerkiami.
Gegužės pradžioje renginių asociacijų atstovai susivienijo, kad būtų kuo greičiau įveikti COVID-19 pandemijos sukelti sektoriaus nuostoliai. Jie kartu pateikė siūlymus prezidentui, ministrui pirmininkui, Seimui, sveikatos apsaugos ir kultūros ministrams, kaip būtų galima švelninti renginių sektoriaus veiklos ribojimus. Kultūros ministerija renginių sektoriaus atstovus pasikvietė į bendrą pasitarimą su biudžetinėmis kultūros įstaigomis. Visi išsakė savo pozicijas ir buvo patikinti, kad į jas bus atsižvelgta formuluojant siūlymą Vyriausybei.
Tačiau trečiadienį kultūros ministrui pristačius ministerijos suformuotą siūlymą Vyriausybei, paaiškėjo, kad atsižvelgta tik į biudžetinių įstaigų siūlymus, o verslo atstovų rekomendacijos visiškai ignoruotos.
Esame labai nusivylę. Ministerija mus kviečia bendrauti ir bendradarbiauti, patikina, jog esame girdimi, ir vėliau Vyriausybei pateikia skaičius, kuriuose mūsų siūlymų visai nelikę. Biudžetinės įstaigos turi finansavimą, joms nereikia kovoti už išlikimą. Rengiant planą atsižvelgta tik į siūlymus institucijų, kurios didžiąją dalį vasaros paprastai ir nedirba, ir kurios neturi kompetencijų tinkamai įvertinti renginių organizavimo lauko sąlygomis. Kai atsižvelgiama tik į jų siūlymus, situacija iškreipiama ir verslas lieka pasmerktas žlugti“, – sakė Lietuvos muzikos verslo asociacijos valdybos narys Lauras Lučiūnas.
Prasidėjus karantinui, jau buvo atšaukta daugybė renginių ir festivalių, negali dirbti arenos, koncertų salės. Tęsiantis tokiai situacijai, darbuotojai toliau bus atleidinėjami arba gaus išmokas iš biudžeto. Organizatorių teigimu, festivaliai Lietuvoje šiemet apskritai pasmerkiami, nors mūsų šalyje tokie renginiai ir taip yra labai maži: lyginant su Vakarų šalimis, Lietuvoje festivaliai sutraukia dešimtimis kartų mažiau žmonių.
Matome, kad Lietuvos festivaliai palikti už kultūros ir išgyvenimo ribos. Tiek pagal finansavimo, tiek pagal ribojimų atlaisvinimo priemones siūlomas planas lemia, kad joks festivalis Lietuvoje šiemet neįvyks. Vyks tik tų įstaigų renginiai, kurios iš dalies gyvena iš valstybės biudžeto“, – sakė asociacijos „Lietuvos festivalių aljansas“ steigėjas Algirdas Barniškis.
Renginių verslo atstovai tikisi, kad dialogą dar bus įmanoma atnaujinti, nes be jo sėkmingas šalies atsigavimas po COVID-19 sukeltos krizės bus neįmanomas.
Kai vienų nuomonės yra paisoma, o kitų – ignoruojama, verslo atstovai yra priešinami su viešojo sektoriaus atstovais. Šioje situacijoje Vyriausybė taiko principą „skaldyk ir valdyk“: viena ranka kiršinamas kultūros laukas, skatinant polemiką, kas yra tikroji kultūra, kita – keliamas sektoriaus vieningumo klausimas, kuris šiuo atveju yra perteklinis ir nebūtinas įvykdyti Vyriausybės pareigą tinkamai išspręsti susidariusią krizę kultūros ir renginių sektoriuose. Taip neturi būti. Valdžios atstovai turi demonstruoti lyderystę, kaip sutelktai įveikti krizės padarinius“, – teigė Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Jaunius.
Trečiadienio (05.20) pasitarime Vyriausybė pritarė Kultūros renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planui. Kaip praneša Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijoms pavesta atsižvelgti į šio plano nuostatas teikiant Vyriausybei siūlymus dėl karantino režimo reikalavimų švelninimo. Pagal planą žiūrovų (dalyvių) skaičių leidžiama didinti palaipsniui, pradedant nuo birželio 1 d., kai užtikrinant visas saugumo priemones renginiuose galės dalyvauti iki 100 žmonių uždarose erdvėse ir iki 300 – atvirose, o uždarų erdvių užpildymas negalės būti didesnis nei 30 proc. Numatyta, kad didesnio masto nei 900 dalyvių renginiai Lietuvoje iki rugpjūčio 31 d. negali būti planuojami.
 (1).png)
