Dėl COVID-19 viruso įvedus karantino režimą ir sustojus kultūriniam gyvenimui, Europos šalyse imamasi skirtingų priemonių gelbėjant kultūrinių, visuomeninių renginių sektorių. Atšaukus masinius susibūrimus, ypač nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė Lietuvos kultūros įstaigos bei renginių organizatoriai, tačiau padėti šalies kultūros sektoriui šalies valdantieji imasi stebėtinai pasyviai.
Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė jau paskelbė ketinanti įvesti priemones, leidžiančias renginių organizatoriams vietoj pinigų grąžinimo pirkėjams siūlyti bilietų kuponus kaip kompensaciją už atšauktus pasirodymus. Tokie kuponai turėtų galioti iki 2021 metų pabaigos, o organizatoriai privalėtų grąžinti pirkėjams bilieto kainą, jei kuponu per tą laiką šie nepasinaudos. Šis reglamentas taikomas visiems bilietams, įsigytiems iki kovo 8 dienos į koncertus, sporto ir kitokius renginius.
Kiek kitaip su krize tvarkosi kaimyninė Latvija, kurios vyriausybė jau spėjo pateikti rekomendaciją dėl atidėtų bei atšauktų renginių bilietų. Joje teigiama: „Bendradarbiaudami su kultūros ministerija ir renginių organizatorių atstovais sutarėme, kad repertuare suplanuoti pasirodymai ir koncertai bus kiek įmanoma atidedami, anksčiau į renginius įsigyti bilietai galios ir renginių organizatoriams nereikės grąžinti bilietų. Informacija apie atidėtų priemonių laiką bus paskelbta kuo greičiau pasibaigus ekstremaliajai situacijai, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius.“
Estijos ekonomikos gelbėjimo paketas yra 2,6 mlrd. eurų, o Lietuvos – 2,5 mlrd. eurų. Taigi, praktiškai identiška suma. Tačiau dėl kultūros požiūriai visiškai išsiskiria: Lietuvoje kultūrai skiriama 7 mln., o Estijoje – 25 mln. eurų. Estija, kitaip nei Lietuva, yra tiksliai paskaičiavusi, kurios kultūros sritys prarado daugiausiai lėšų.
Tuo tarpu Lietuva gera praktika pasigirti negali: pirmiausia, masinių renginių organizatoriai, kurie sukuria tūkstančius darbo vietų Lietuvoje ir sumoka didelius mokesčius valstybei, valdžios nėra traktuojami nei kaip aukštosios kultūros atstovai, nei kaip verslo sektoriaus darbuotojai, vadinasi, nėra valdžios niekaip remiami. O krizės atveju Lietuvos Vyriausybei garsiai kalbant apie sumas, skirtas verslui gaivinti. „Invegos“ lengvatinių paskolų priemonės visiškai netinkamos privačiam kultūros sektoriui gaivinti – Kultūros ministerijos siūlomos pagalbos priemonės yra nukreiptos tik į valstybines įstaigas bei menininko statusą turinčius kūrėjus.
Trečiadienį Vyriausybei paskelbus karantino švelninimo etapus, renginių organizatorius stebina valdžios atstovų negebėjimas įvardyti, kada bent preliminariai galėtų baigtis draudimas masiniams renginiams. Antruoju etapu leidžiama atidaryti prekybos ir pramogų centrus, kuriems atnaujinti savo veiklą trunka vieną darbo dieną, o renginių sfera, kurioje vienas nedidelis koncertas reikalauja bent kelių mėnesių paruošiamųjų darbų, kuri yra pasiruošusi imtis visų atsargumo priemonių, kol kas paliekama visiškoje nežinioje.
dvlstn1-05.jpg)
