Džiazas – tai žanras, kuris nemiršta. Net pačiais tragiškiausiais ir atšiauriausiais laikais rasdavosi tų, kurie grojo ir skleidė laisvės garsą. Šiuo metu pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija vėlgi kelia daugybę iššūkių ir grėsmingai žvelgia į kultūrą. Bet muzikos garsų nutildyti nepajėgus ir šis virusas! Jau 19-ąjį kartą džiazo gurmanų akys kryps į Vilnių. Lapkričio 11-15 d. Šiuolaikinio meno centre vyks festivalis „Vilnius Mama Jazz“.
Lapkričio 13 d. festivalio publika išvys tikrų tikriausią Lietuvos džiazo titanų susidūrimą. Scenoje pasirodys Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Eugenijus Kanevičius ir Arkadijus Gotesmanas. Tai – kvartetas, kuris papuoštų net ir pačių prestižiškiausių Europos bei pasaulio džiazo festivalių programas. Kiekvienas šios ketveriukės narys – tai Lietuvos džiazo legenda, svariai prisidėjusi ir prisidedanti ne tik prie nacionalinės, bet ir regiono ar net visos Europos džiazo istorijos formavimosi.
„Džiugu, kad festivalio programoje – tokie išskirtiniai meistrai, kurių koncertus ir muzikinę karjerą lydi didžiulė šlovė“, – sako festivalio „Vilnius Mama Jazz“ organizatorė Judita Bartoševičienė.
Petras Vyšniauskas – vienas iškiliausių ir kūrybingiausių Lietuvos džiazo kūrėjų. 1982 m. Birštono džiazo festivalyje debiutavęs saksofonininkas labai greitai įsitvirtino improvizacinės muzikos scenoje. Jis buvo išrinktas geriausiu Sovietų Sąjungos saksofonininku, gavo Metų džiazo muzikanto ir Lietuvos geriausio saksofonininko titulą, o bėgant metams jo apdovanojimų kraitis tik didėja: muzikanto kolekcijoje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija ir daug kitų nemažiau įspūdingų įvertinimų.
Šio saksofonininko muzika – tarsi savitas pasaulis, kuriame susilieja džiazo tradicijos, akademinės manieros ir unikalus nacionalinio folkloro paveldas. Būtent pastarasis dėmuo ataidi P. Vyšniausko kūryboje labai ryškiai, o jo darbai su Veronika Povilioniene bus įrašyti aukso raidėmis į Lietuvos muzikos istoriją.
Antrasis kvarteto narys – Vytautas Labutis, muzikinį kelią pradėjęs nuo akordeono, tačiau ilgainiui pasukęs pučiamųjų instrumentų pusėn. Džiazo paslapčių šis muzikantas mokėsi pas legendinį Vladimirą Čekasiną, išugdžiusį ne vieną mūsų šalies scenos pažibą. V. Labutis – džiazo kolektyvų lyderis, dalyvis, pedagogas ir multiinstrrumentininkas, gebantis groti ne tik įvairiais pučiamaisiais, bet dažnai prisėdantis ir prie klavišinių instrumentų.
V. Labučio muzikinis kelias nėra tik tradicinis džiazas. Jis nebijo nardyti po įvairiausias šio žanro kerteles, įnešdamas savitumo į kiekvieną kolektyvą, su kuriuo groja. Muzikanto kūryboje ypač ryškus polinkis į fusion krypties džiazą, kurį jis puikiai atlieka tiek su savuoju kvartetu, tiek Dainiaus Pulausko grupės sudėtyje. Jis taip pat geba puikiai improvizuoti ar meistriškai perinterpretuoti lietuviško folkloro palikimą. Kaip ir P. Vyšniauskas, V. Labutis saksofonu pajėgus ne tik sukelti tikrų tikriausią šėlsmą, bet ir pasibelsti į pačius jautriausius ir švelniausius žmogaus būties klodus.
Už ritminę lapkričio 13-osios sekciją bus atsakingas puikiai visiems pažįstamas, vienas ryškiausių ir savičiausių Lietuvos džiazo ir improvizacinės muzikos scenos perkusininkų Arkadijus Gotesmanas. Kaip ir jo kolegos, taip ir šis muzikantas nesistengia įsprausti savęs į siaurą vieno žanro kostiumą. Tai – aktyvus, smalsus, eksperimentuoti nesibodintis menininkas, kurį į priekį veda naujų saviraiškos formų paieškos. Peržengdamas vienos meninės disciplinos rėmus, A. Gotesmanas savo kūrybiniame kelyje atskleidžia muzikos sąveiką su teatru, kinu ir šiuolaikiniu šokiu.
Tačiau būtent džiazas tapo pagrindine menininko eksperimentų aikštele, kurioje jis kūrė ir tebekuria tik jam vienam būdingą santykį su garsu. A. Gotesmanas – išradingas ir plačia muzikine artikuliacija pasižymintis menininkas, kuriam sugroti svingo ar bebopo eros džiazą nėra sudėtinga, tačiau jo išskirtinumas atsiskleidžia laisvojo džiazo bei improvizacinės muzikos baruose. Scenoje greta standartinio būgnų rinkinio visuomet išvysime keisčiausių lėkščių komplektų bei daugybę įvairių, papildomų perkusinių instrumentų. Įvairūs barškučiai, varpeliai, žvangučiai, dubenėliai, bongai, buffallo tipo būgnai, net ant žemės gulintis plastikinis maišelis gali tapti dar vienu perkusininko instrumentu. Gausus instrumentinis bagažas, laki fantazija bei puikus gebėjimas improvizuoti kiekvieną šio meistro pasirodymą paverčia nepakartojama garsine kelione.
Turbūt santūriausias šio kvarteto dalyvis – kontrabosu grojantis Eugenijus Kanevičius. Mažakalbis, giliai kūrybai atsidavęs muzikantas, bemaž visų muzikologų vienbalsiai tituluojamas vienu universaliausių Lietuvos kontrabosininkų. Džiaze 1986-aisiais debiutavęs muzikantas yra grojęs su visais žymiausiais Lietuvos džiazo kūrėjais ir bendradarbiavęs su užsienio įžymybėmis.
Analizuodami E. Kanevičiaus kūrybos bruožus, muzikologai pabrėžia jo universalumą. Tačiau ne tik gebėjimu groti tiek laisvąjį džiazą, tiek seną gerą svingo eros muziką, bet ir tuo, kad Eugenijus puikiai valdo tiek akustinį, tiek elektrinį kontrabosą. Įdomu tai, kad kontrabosininkas pratutrtina savo kūrybą dažnai scenoje grodamas ir kitais muzikos instrumentais: gitara bei trimitu. Už savo indėlį į Lietuvos muzikos kultūrą, E. Kanevičius buvo įvertintas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“.
Šie Lietuvos džiazo muzikantai lapkričio 13-ąja žengs į „Vilnius Mama Jazz“ festivalio sceną ne tuščiomis, bet idėjų pilnomis galvomis, ir meilės muzikai kupinomis širdimis. Tai bus vakaras, kuris daugiau niekada nepasikartos. Tai bus čia ir dabar įvykęs keturių didžių sielų susijungimas. Nepraleiskite!
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Bilietus platina TIKETA.
Daugiau informacijos: www.vilniusmamajazz.lt
Festivalio organizatoriai:
Viešoji įstaiga Vilniaus džiazo klubas
_2020-04-16.jpg)