Šalis: Lietuva Lt

Stilius: Diskusijos Naujienos Lietuvos naujienos Žinios

Peržiūros: 232246

Įvertinimas:

Prašome naudoti OS grotuvą (pavyzdžiui, Winamp), jei grotuvas neveikia.

Komentarai 38

avatar62@fm.lt
Birutė rugsėjo 08, 2014 12:59
Pastovus trukdymas
avatar86@fm.lt
juozas rugsėjo 15, 2014 16:50
klausau ir netikiu ,pas mus yra parduotuves "viskas uz doleri"kokiu stebuklu ten yra...
avatar70@fm.lt
Martynas spalio 22, 2014 19:16
mldc žinių radijas geriausia radija
avatar49@fm.lt
UFOnautas kovo 04, 2015 10:11
Geras Naujenos :-)
avatar16@fm.lt
janina kovo 05, 2015 10:35
kokiomis bangomis transliuojama Kedainiuose?
avatar21@fm.lt
Furistas rugpjūčio 08, 2015 14:35
Klausau visur ir visada europoje !
avatar62@fm.lt
alfoncas lapkričio 09, 2015 03:46
Diena viskas tvarkoje,bet vakare rusu laisves (???)radijas jau darosi ne i tema.numetate nuobodybe,kaip shuniui kaula ir labanakt.
avatar0@fm.lt
dar alfa lapkričio 09, 2015 03:51
Ottai aciu uz tuos maoriu rashtus prie vardo.turiu dar ant kuno laisvos vietos,tai pasidarysiu tokia tatuiruote....
avatar65@fm.lt
rimantas lapkričio 20, 2015 11:05
kas liečia žinias ir aktualias laidas kasdieniam gyvenimui tikrai viena geriausių laidų, bet kas liečia apmąstymus apie dvasinius dalykus pvz. verslumo dvasia - kaž kaip norėtųsi patarti pasinaudojus Krylovo pasakėčią - tegu batus siuva batsiuvys, o pyragus kepa kepėjas
avatar6@fm.lt
vajeeetaaau! gruodžio 17, 2015 02:58
Kuo toliau,tuo labiau vakaras, klausantis rusu laisves radijo,darosi nuobodybe.idomu,kas mus prievartauja tai klausyti?
avatar45@fm.lt
Nijolė gruodžio 27, 2015 14:31
Klausausi jūsų dabar ir per radiją, ir internetu. Labai gera laida. Bet pas mus jau sninga! Kretingoje :)
avatar18@fm.lt
Juodasis sąrašas kovo 22, 2016 14:47
Dėl žinių radio juodojo sąrašo. Įšdrįsau internete atkreipti "Žinių radijo" klausytojų dėmesį į akivaizdžius vedėjų perednių "reveransus" socdemams , įžulios antiprezidentinės laidos " Ar prezidentė melavo?" metu. Šio "probleminio " klausimo svarstymas , leido skambinusiems apipilti purvais prezidento instituciją. Po "Žinių radio" kritikos,bandžiau prisiskambinti Žinių radio telefonu,eilinės laidos metu,tačiau atsiliepdavo vyrukas su keistoku įspėjimu - " Esate mūsų radijo juodame sąraše,prašome mums neskambinti"... Kerštas keistu pavidalu - esu juodame sąraše...
avatar71@fm.lt
gelazinis kardas balandžio 08, 2016 03:38
Nesistebeti ir suprasti ,kad vyksta informacinis karas,kuriame nera jokio moralumo.Musu prezidentes kadencija yra kaulas gerkleje visiems nenorintiems elgtis taip ,kaip jos Ekselencija padare : t.y. mazai tusciazodziavo,o paeme ir ,savo sunkiu darbu ,isskalbe raudona praeities geda....siandieniniai koloborantai (stebina,kad tokie jauni ir izulus,rupuzes) neriasi is kailio ir nenori girdeti valstiecio is kinijos konfucijaus minties apie peles gaudanti katina....ahhh,chebrute .....o ziniu radio,tai kaip ir delfis,tik nera ,kaip uspaskicho su paksu pareklamuoti....
avatar63@fm.lt
žinių klausitojas birželio 22, 2016 13:54
Žinios visada visiems reikalingos, be abejo visada norisi išgirsti ko tiksliausią informaciją . Radijo vedėjai nepakankamai profesionaliai įsigilina į teikiamos informacijos esmę ir tuo pačiu parodo savo laidų intelektualinį lygį-net kartais jos stipriai iškraipo esmę ir ji neatitinka tikrovės. Visai pakankamai laiduose tuščio ir nepagrįsto faktais liežuvavimo laidų pradžiose, tiesiog įžanga su ironija, pvz. kaip ir dabar laidos pradžioje " seimo buldozeris sugebėjo per vieną posėdį priimti darbo kodeksą, galima suprasti kad neįmanomą tai padaryti per vieną posėdį" ir t.t išvystomos pačių samprotavimai. Jeigu laidos vedėjas tinkamai pasiteirautų kiek laiko buvo panaudota suderinti Seime su visomis įvairių pažiūrų politinėmis partijomis šį dokumentą , tai apie jokius buldozerius nebūtu net minimą. P. Dagys pastoviai kalbinamas per laidas dėl darbo kodekso, tačiau kitų rengėjų ir komiteto narių kalbinama žymiai rečiau . Susidaro įspūdis kad laidos šališkos. O p. Dagys opozicijos atstovas l. daug dirbo komitete DK tobulinime ir po to kai šis dokumentas pateiktas seimui balsavimui pareiškiama kad "AŠ nebalsavau už " tai atsiprašom- kokį darbo produktą Jus sukūrėte per ta ilgą laiką ir kam tada toks neproduktyvus darbas reikalingas. O už tai teko sumokėti atlyginimą.Matosi politinės atsakomybės nebuvimas.
avatar91@fm.lt
ratautis liepos 07, 2016 13:53
Visi kas nori diskutuoti tokiomis temomis,pirmiausia tegul pasiskaito V.Suvorovo ir R.Kalyčio knygas gal tada mažiau bus į lankas.Patarčiau kuo skubiau tai padaryti esantiems ir busimiems bet kokioje valdžioje,o tuo labiau kariškiams.
avatar86@fm.lt
gintas rugpjūčio 04, 2016 10:39
Niekada nepaliksiu jokiu pinigu , padavejas gauna alga . Kodel nepaliekat MAXIMOS kasininkei ?
avatar39@fm.lt
Žinių klausytojas rugpjūčio 29, 2016 14:18
Žydai ir Lietuva - tai taip pat Istorija. LKP sudėtis 1939 m. pabaigoje–1940 m. birželio mėn. Antivalstybinė ir nelegali LKP per visą pogrindinės veiklos laikotarpį nesugebėjo tapti gausia ir įtakinga organizacija. Prieškario laikotarpiu socialinę jos bazę mieste sudarė daugiausia smulkiosios pramonės darbininkai, prekybos ir amatų įmonių tarnautojai, kiti „smulkiaburžuaziniai“, daugiausia žydų tautybės asmenys, o kaime – sezoniniai samdiniai. Nors LKP save ir laikė proletarine partija, ji buvo visiškai atitrūkusi nuo didelių pramonės įmonių darbininkų. Palyginti stabilias pozicijas LKP turėjo Kauno prekybos ir smulkaus verslo įmonėse bei amatų dirbtuvėlėse, kurių savininkai dažniausiai buvo žydų tautybės asmenys. Lietuvių atstovavimas partijoje visada buvo mažesnis, palyginus su bendru jų skaičiumi tarp Lietuvos gyventojų. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento duomenimis, 1939 m. pabaigoje beveik 60 proc. komunistų buvo lietuviai, 31 proc. – žydai, o likę 9 proc. – kitų tautybių asmenys. Daugelis LKP lėšomis išlaikomų komunistų (LKP CK instruktorių, ryšininkų, konspiracinių butų šeimininkų) buvo žydų tautybės darbininkai ir amatininkai. Žydų prekybininkai, verslininkai ir amatininkai rėmė LKP ir MOPR’ą pinigais. Tarp MOPR’o aktyvistų buvo 60 proc. žydų. Daug žydų buvo tarp komunistų inteligentų, todėl jie turėjo tradiciškai stiprias pozicijas tarp komunistinės spaudos leidėjų, agitatorių ir propagandininkų, partinio švietimo sistemoje. Jie darė didelę įtaką partijos organizaciniam ir ideologiniam darbui. Stiprias žydų pozicijas LKP ir jos vadovybėje, išskirtinį LKP dėmesį žydų etninės grupės interesams rodo ir pats komisijos darbui su žydais įsteigimo faktas.
avatar16@fm.lt
Žinių klausytojas rugpjūčio 29, 2016 14:24
Susidaro įspūdis, jog Lietuvos intelegentijai "madinga" gailėtis žydų, madinga galvą pastoviai kasdien barstyti "pelenais" - tai tapo COOL. p.s. kokio "velnio" ivaškevičių berniukui prireikė Izraelyje - skridau lėktuvu iš Izraelio - gal ruošiasi statyti pjesę, išleisti knygą. p.s. 2 ar gali ivaškevičių berniukas (kuriam dabar ~40 metų) atsiminti ištuštėjusius Molėtus ????
avatar58@fm.lt
Lietuvos Istorija - ar nepamirštam atsimindami Žydų genocidą pamištame ne mažesnį Lietuvių Genocidą. rugpjūčio 29, 2016 14:40
Kaip jie norėjo sunaikinti mūsų tautą. Birželio 14 d. Minėsime 75-ąsias sovietinių trėmimų iš Lietuvos metines. Mūsų tautos kankinimui pagrindą suteikė 1939 m. sovietų ir nacių susitarimai. Lietuvos vyriausybei padarius nelemtą politinį sprendimą – nesipriešinti Raudonajai armijai – šalis buvo aneksuota ir įvestas sovietinis režimas. Po to prasidėjo pagal žiaurumą ir mastą protu nesuvokiamas tautos naikinimas. Sovietų okupacijos ir karo bei pokario partizaninio karo 1941–1958 metais buvo vykdomi nuolatiniai gyventojų trėmimai ir suėmimai. Teroras buvo atviras ir suplanuotas tautos naikinimas arba genocidas. Jis tęsėsi pokario metais ir išprovokavo dešimtmetį trukusį partizaninį karą. Išlikę gyvieji esame to liudytojai. Remiantis patikslinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro bei mokslo literatūroje skelbta informacija, vyko 35 trėmimai, išlikę archyviniai duomenys apie 22 trėmimus. Masiškiausi (didieji) trėmimai buvo keturi: 1941 m. birželio 14 d. „Juodasis birželis“ (ištremta 14595, įkalinta 7349), 1948 m. gegužės 22–24 d. trėmimas „Vesna“ (42808), 1949 m. kovo 25–28 d. trėmimas „Priboj“ (29180) ir 1951 m. spalio 2–3 d. trėmimas „Osenj“ (21177). Iš viso 1941–1958 m. ištremta į Rusijos Federaciją, Kazachstaną, Tadžikiją ir kt. buvusios Sovietų Sąjungos vietas 44228 šeimos, 132 tūkst. asmenų, iš jų – 39 tūkst. vaikų. Tremtyje mirė apie 28 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas buvo po 1941 m. trėmimo – mirė apie trečdalis tremtinių ir politinių kalinių. Tremtyje gimė, negalutiniais duomenimis, 11994 asmenų. Iki 1970 m. grįžo į Lietuvą 60 tūkstančių. Po Nepriklausomybės atkūrimo į Lietuvą grįžo 1930 šeimų (3000 asmenų). Tremtiniai į Tėvynę grįžta iki šiandien. Nemažus nuostolius Lietuva patyrė karo ir pokario metais. 1944–1958 m. birželio sukilime žuvo daugiau nei 700 asmenų. 1944–1945 m. fronte žuvo 25 tūkst. tarybinės armijos karių. Kovoje su sovietais žuvo beveik 22 tūkst. partizanų ir rėmėjų. Išvežta į koncentracijos stovyklas apie 29500 tūkst. ir nužudyta (kartu su holokausto aukomis) 240 tūkst. žmonių. Pasitraukė, pabėgo, repatrijavo apie 496 tūkst. žmonių. Taip Lietuva 1940–1958 m. neteko apie 1,223 mln. gyventojų. Kas trečias suaugęs arba kas antras vyras, kas aštunta moteris, kas penkioliktas vaikas tapo teroro aukomis. Šiuo metu nukentėjusių valstybines pensijas gauna 37017 politinių kalinių, tremtinių ir beglobių vaikų, 175 laisvės kovų dalyviai. Artėjančios sovietinių trėmimų pradžios 73 metinės verčia dar kartą susimąstyti apie Lietuvos tautai tekusį kruvinos kovos kelią į išsivadavimą, nekaltą Lietuvos žmonių auką ir tautos išlikimo grėsmes. Budėdami Ukrainos tragedijos akivaizdoje, susitelkime, stiprinkime tautos pasitikėjimą, neleiskime, kad būtų užmiršta, kokia skaudi Lietuvos valstybės laisvės kaina.
avatar71@fm.lt
Lietuvos Istorija - ar nepamirštame minėdami Žydų genocidą pamištame ne mažesnį Lietuvių Genocidą. rugpjūčio 29, 2016 14:46
Lietuvos Partizanai Iš vienos pusės, supranti, kad per dvidešimt atkurto valstybingumo metų Lietuva nesugebėjo pasirūpinti paskutiniųjų nepriklausomybės gynėjų senatve. Iš kitos pusės, žvelgdamas į tuos žmones supranti, kad didžiausia laimė yra suvokti senatvėje, jog tada pasirinkai teisingai ir tau nereikia dangstyti praeities nei nuo savęs, nei nuo žiūrovų, nereikia jai kurti nebūtų klodų. Pagyvenusios moterys ir vyrai porina gražia vaizdinga kalba, kurioje detalės atveria visumą. Iš vienos pusės, supranti, kad per dvidešimt atkurto valstybingumo metų Lietuva nesugebėjo pasirūpinti paskutiniųjų nepriklausomybės gynėjų senatve. Iš kitos pusės, žvelgdamas į tuos žmones supranti, kad didžiausia laimė yra suvokti senatvėje, jog tada pasirinkai teisingai ir tau nereikia dangstyti praeities nei nuo savęs, nei nuo žiūrovų, nereikia jai kurti nebūtų klodų. Pagyvenusios moterys ir vyrai porina gražia vaizdinga kalba, kurioje detalės atveria visumą. Keleto filmo herojų vardai jau apvesti juodu rėmeliu. Dar keletas jų nebesulaukė filmo premjeros. V. V. Landsbergis dar spėjo užrašyti išeinančios kartos paskutinį pasakojimą. Nė vienas jų nesigaili pasirinkęs partizaninį kelią; jauti, kad laikui pasisukus atgal, jie vėl tą pakartotų, nors žino kainą, kurią teks už tai sumokėti. „Trispalvis“ papuoštas auksinio rudens spalvomis ir apipintas partizanų dainomis, kurias atlieka Ieva Narkutė, pritariant akordeonistui Martynui Levickui. Muzikos intarpai, pasakojimai ir vaidybiniai epizodai išaudžia neskubią, ramią garbingai nugyvento gyvenimo juostą. Nėra laimingos pabaigos su pieno upėmis ir medaus krantais. Lietuvoje klestintis valdžios abejingumas žmonėms šiame filme ypač bado akis. Mes matome, kad tie, kurie stojo į nelygią kovą už valstybę, palikti atsikūrusios valstybės palaukėje. Žirmūnų tiltui siūloma ne jų, o prisitaikėlio vardas. Dabar beveik nebestatomi filmai, kur pagrindinis teigiamas herojus žūsta. Žmonės nori pasakos, ir ją gauna. Pagal šitą dėsnį padarytas „Niekas nenorėjo mirti“, kuriame blogiečiai ištaškomi, o ateitis priklauso liaudies gynėjams stribams. 1945 m. Merkinės apylinkių partizanai tokių stribų motinoms nukirpdavo plaukus. Kartu su rėmėjais, be kurių partizanai nebūtų tiek metų išsilaikę, pasipriešinime sovietiniams okupantams dalyvavo apie 300 000 Lietuvos gyventojų. Tačiau meninė tiesa nustelbia tikrovę, ir be jokių mąstymo pastangų į sąmonę susigeria supratimas, kad partizanas yra toks tipas iš V. Žalakevičiaus filmo, kuris išlenda iš miško ir net mūšio įkarštyje kaip pamišėlis puola prievartauti kaimietę. Nei „Trispalviui“, nei apie legendinį partizaną Daumantą sukurtam „Vienui vieni“ valstybė jokio didesnio dėmesio neparodė. Visiems žinoma, kad filmo įspūdingumą didele dalimi lemia pinigai. Kaip pasakojo J. Vaitkus, rinkdamas pinigus „Vienui vieni“, susidūrė su visišku Lietuvos valdžios abejingumu didvyriško partizaninio karo temai. Vaizdingiau pasakius, atsakingus postus užima „Niekas nenorėjo mirti“ fanai, kuriems nereikia įtaigaus pasakojimo apie pasipriešinimą okupacijai. Jie stovi per pusę žingsnelio nuo Paleckiuko su jo idėja, kad ne tik pokaryje, bet ir 1991 sausio 13 „savi šaudė savus“. O kino žmonės, mokantys surinkti pinigų ir talentingai nufilmuoti, pasirenka siužetą apie arkliavagį Blindą. V. V. Landsbergis duoda prisiliesti prie tikrovės, kuri nėra tokia išoriškai įspūdinga, kaip veiksmo filmai, bet kuri padeda susikurti gerokai tvirtesnį pagrindą savo gyvenimui. Dabartiniai Rusijos veiksmai Kryme rodo, kad toji šalis neišsivadavo nuo praeities šmėklų ir jos tebevadovauja. Bijodama pažvelgti į savo praeitį, bijodama gėdingų savo puslapių ir slėpdama savo sveiką šerdį rusų tauta negali ištrūkti iš senų nuodėmių lauko. Neįvardinti nusikaltimai skatina kartoti juos naujomis formomis. Įvardinta ištikimybė savo kraštui ugdo naujas drąsių žmonių kartas. Šiandien vėl tai darosi aktualu. „Nenorėti mirti“ yra vyraujanti bailio ir prisitaikėlio mintis. Drąsuolis irgi nenori mirti, bet pasiryžimas kautis jam visų pirma yra aukščiausias savo laisvės įprasminimas. Savo gyvybes Lietuvos partizaniniame kare paaukojo apie 20 000 partizanų ir savo krauju jie parašė, kad tėvynė okupuota, nors kariuomenė 1940 m. okupantą įsileido nesipriešindama. Norėdami išsaugoti Trečiąją respubliką, kuri gimė 1990 kovo 11 d., turime įsiskiepyti sau pasiryžimą, kurį siunčia mums Pirmos respublikos sukilėliai iš 1796 m., 1835 m., 1863 m. ir Antros respublikos gynėjai iš pokario. „Trispalvis“ siunčia mums vėliavą, išsaugotą miškuose.
avatar42@fm.lt
Huracijus rugpjūčio 31, 2016 22:32
Labai informatyvi ir puiki radijo stotis.Labai puikios 10 min.su Rimvydu Valadka.Tik turiu pastebėti,kad Rimvydo balsas iš ankstyvo ryto truputį gergždžia,todėl laidos redaktorių prašau paruoškite p.Valatkai pirmadienio rytais stiklinę šiltos arbatos.
avatar29@fm.lt
Huracijus rugpjūčio 31, 2016 22:32
Labai informatyvi ir puiki radijo stotis.Labai puikios 10 min.su Rimvydu Valadka.Tik turiu pastebėti,kad Rimvydo balsas iš ankstyvo ryto truputį gergždžia,todėl laidos redaktorių prašau paruoškite p.Valatkai pirmadienio rytais stiklinę šiltos arbatos.
avatar3@fm.lt
Wasp rugsėjo 21, 2016 13:00
Stotis patinka, tik čia , Kaune, labai trukdoma, neįmanoma klausytis, kitos stotys apsupo iš abiejų pusių.
avatar88@fm.lt
vytautas spalio 17, 2016 14:08
šitas radijas galutinai apsišiko pirmadienio laidoje nuo13 val . gal laikas rakauskui eiti į užtarnautą pensiją ? klausiausi nuo pat jos užgimimo . o ka dabar girdžiu ? ar verta klausytis senolio svaičiojimų penktadieniais ? aš taip pat senis , man 71. laukiu kritikos o galbut ižeidinėjamų. ne tokios Lietuvos laukiau daug dešimtmečių. jaunimas, ką jūs galvojate?
avatar7@fm.lt
nerijus lapkričio 17, 2016 13:45
kubilius vel apsimelavo ka paskola paeme brangia ir tai buvo geriau, Lietuvai krizes metu, ir tipo mes pirmi todel isejom nei Latviai, nu trina suda ir neraudonuoja, todel ir seedi opozicijoj ten jam ir vieta!
avatar92@fm.lt
Vilius lapkričio 28, 2016 13:56
Puiki radijo stotis! Mašinoje ji nuolat įjungta. Laidos labai įdomios, diskusijos demokratiškos. Labai gerai, kad vakare ir per naktį transliuojamas laisvės radijas. Išgirdęs diskusijas ten, galiu susidaryti vaizdą apie mąstyseną priešų stovykloje. Kam nepatinka žinių radijas, gali įsijungti russjoje radio. Gaus sielos atgaivą.
avatar24@fm.lt
janina vasario 06, 2017 11:42
kodel negirdeti 93.4 bangomis z r
avatar35@fm.lt
Irena vasario 09, 2017 13:49
gauti kazkokia parama dabar yra neimanoma,jei 2 asmenu seimai susidaro daugiau negu 306 eurai(1 asm 153 eur}.tad tegul politikai neaiskina kad yra remiamos mazas pajamas gaunancios seimos.Net tos kruopos ir "auksiniai" miltai nepriklauso
avatar51@fm.lt
Linas vasario 18, 2017 22:07
ypač patinka Aurimo Perednio vedamos radijo laidos.Ačiu jam
avatar84@fm.lt
Jonas vasario 18, 2017 22:11
Norėtūsi paprašyti gerb.R.Musnicką kad savo laidų patobulinimui,paivairinimui radijo klausytojams duotų galimybę paskambinti į radijo studiją
avatar45@fm.lt
Marija vasario 26, 2017 21:01
Paskutinėmis dienomis Jūsų nėra, neveikia internetu jūsų radijas:(
avatar33@fm.lt
VĮ Prienų miškų urėdijos miškininkai vasario 28, 2017 16:28
VĮ Prienų miškų urėdijos miškininkai DĖKOJA Žinių radijui už parengtą ir 2017 m. vasario 28 dieną transliuotą laidą Lietuvos miškų reformos tema, kurios metu buvo paviešinti Aplinkos ministerijos rengiamos Lietuvos miškų ūkio reformos esminiai trūkumai ir visiškas nepasiruošimas.
avatar33@fm.lt
saulius kovo 10, 2017 23:09
Nera LNK ziniu nebeikia ir ziniu radijo
avatar13@fm.lt
Vytautas balandžio 06, 2017 14:29
Man primena vokeciu fasizma kai uz viena nuzudyta voketi buvo iszudomas visas kaimas ir cia del keliu girtuokliu yra apribojamos visu normaliu zmoniu teises, ar lietuva negrimzta i fasizma.
avatar30@fm.lt
raimundas pileckas balandžio 07, 2017 21:57
man labai patiko moters laida apie rytieciu mentaliteta
avatar60@fm.lt
beglys balandžio 08, 2017 05:01
Sunku net patiketi,kad ir cia jau seimininkauja kremliaus berniukai..laidoje apie sajungininko ataka pries asado- putino maitvanagius, vedantysis galimai izuliai uzdarbiavo sidabrinius.geda.
avatar45@fm.lt
audra balandžio 10, 2017 13:16
Gaila ,kad nebetransliuojamos LNK zinios 18:30.
avatar3@fm.lt
asilas balandžio 11, 2017 01:20
Kodel negraina?

Ką manote apie šią radijo stotį?

Žymės: Lietuva Diskusijos Nuomonės Žinios Lietuvos naujienos Žinių radijas

Mes rekomenduojame: